Medicininė dėlė (lot. Hirudo medicinalis, angl. Medicinal leech) - žieduotųjų kirmėlių (Annelida) bestuburis gyvūnas. Burnoje yra 3 judrūs žandai, kuriais prakerta aukos, kurios krauju minta, odą. Gali išsiurbti 10-15 ml kraujo.

Burna pereina į ryklę, kurioje yra liaukos, išskiriančios ypatingą sekretą (hirudiną), neleidžiantį krešėti kraujui. Už ryklės yra trumpa stemplė ir toliau vidurinioji žarna su šoninėmis kišenėmis. Žarnynas baigiasi tiesiąja žarna, kuri į išorę atsiveria išeinamosios angos (analiniu) siurbtuku. Kraujagyslių nėra. Jų funkciją atlieka pulsuojančios lakūnos. Lytinis aparatas hermafroditinis. Apvaisinti kiaušiniai būna kokonuose. Vandens baseinui išdžiuvus, įsirausia į žemę ir pereina į vasaros įmygio būklę.

Medicininė dėlė naudojama gydymui, todėl jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Nuo seno dėlės naudojamos medicinoje - jomis gydoma hipertoninė liga - mažinamas arterinis kraujo spaudimas, be to, jos stabdo kraujo krešėjimą ir tirpdo trombus.

Medicininė dėlė | Hirudo medicinalis

Paplitusi Europoje iki Uralo ir Viduržemio jūros šalių, Turkijoje, Gruzijoje, Uzbekistane. Lietuvoje aptikta Trakų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Vilniaus, Molėtų, Utenos, Zarasų, Panevėžio, Rokiškio, Mažeikių, Šilutės rajonuose.

Medicininė dėlė gyvena nedideliuose gėlo vandens telkiniuose su dumblėtu dugnu, gausia vandens ir pakrantės žoline augalija. Džiūstant vandens telkiniui įsirausia į dumblą. Išlieka tik tuose telkiniuose, kur gyvena varliagyviai. Veisiasi viena karta per sezoną, birželio - rugpjūčio mėnesiais.

Medicininė dėlė | Hirudo medicinalis

Hermafroditai kokoną su kiaušiniais deda a dumblą, drėgna gruntą pakrantės zonoje. Jaunos dėlės išsirita po 30 - 45 dienų. Medicininės dėlės yra laikini ektoparazitai, mintantys šiltakraujų ir šaltakraujų gyvūnų krauju. Jaunos dėlės gali misti tik varliagyvių krauju, suaugusios - žinduolių ir žuvų.

Rūšies gausumas netirtas. Pagrindinės radavietės yra Rytų, Pietų Lietuvoje. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 50 radaviečių. Pastaruoju metu aptinkamos naujos radavietės, žinomose radavietėse gyvena pastovios populiacijos. Palyginti su XX a. viduriu, pastebimas ypač sumažėjas populiacijų gausumas. Pastarųjų dešimtmečių gausumo ir paplitimo pokyčius sunku apibrėžti dėl duomenų stokos.

Pagrindinės grėsmės šiam gyvūnui būtų: cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, sausinimas, vandens ir pakrančių augalijos tvarkymas, nuosėdų (dumblo) šalinimas, krantų betonavimas, didelė vandens telkinių eutrofizacija. Šiuo metu gyvūnų rinkimas atakos populiacijai neturi, tačiau yra viena iš potencialių grėsmių.


Tipas: Žieduotosios kirmėlės (Annelida)

Šeima: Vandenyje gyvenančios dėlės (Hirudinidae)

Būrys: Bestraublės dėlės (Arhynchobdelida)

Kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas

Saugomų dėlių žemėlapis Lietuvoje

Didelis žemėlapis