Saugomų gyvūnų rūšių 1 kategorija

Lygiažvynis žaltys (lot. Coronella austriaca, angl. Smooth Snake, vok. Schlingnatter) - žaltinių (Colubridae) šeimos roplys, dar kitaip vadinamas lygiuoju žalčiu. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

Kūno viršus pilkas, nugaros žvynai lygūs, gelsvai ar pilkai rusvas, kartais rausvai rudas, patinėlių ilgis 47 - 62 cm, patelių - 44 - 62 cm. Patinėliai paprastai rusvesni, patelės - pilkšvos. Išilgai nugaros yra 2 - 4 tamsios dėmių eilės. Ant kaklo yra 2 rudos ar tamsiai rudos juostelės ar dėmės. Jos susijungia viršugalvyje sudarydamos karūną primenantį raštą. Pilvelis pilkšvai rudas, oranžinis su tamsiomis dėmelėmis bei taškeliais. Apatinė uodegos dalis šviesesnė už pilvelį.

Gyvena sausuose mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta gerai saulės įšildomas vietas: kalvotas miško aikšteles, pamiškes, kirtavietes. Aktyvūs dieną. Esant pavojui slepiasi kelmų tuštumose arba po jais, apleistuose driežų ir smulkiųjų žinduolių urvuose, po nuvirtusiais medžiais, stuobriais. Kartais susisuka į kamuolį, šnypščia ir gąsdina staigiais kūno judesiais. Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl to žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Paimti į rankas kandžiojasi, tačiau įkandimai žmogui visiškai nepavojingi.

Lygiažvynis žaltys | Coronella austriaca

Iš žiemos miego lygiažvyniai žalčiai pabunda balandžio mėnesį. Literatūros duomenimis veisimosi ciklas nereguliarus. Vaikus veda kasmet arba kas 2 - 3 metus. Poruojasi gegužės mėnesį. Gyvavedžiai. Kiaušiniai vystosi patelių viduje. Jauniklius veda rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, spalio pradžioje. Viena patelė atveda 2 - 9 jauniklius, kurie subręsta trečiaisiais - ketvirtaisiais gyvenimo metais. Neriasi 2 - 3 kartus per metus.

Minta daugiausia gyvavedžiais ir vikriaisiais driežais, smulkiais žinduoliais, gluodenais, gyvatėmis, paukščių jaunikliais, vabzdžiais. Sugautą grobį užsmaugia apsivyniodamas aplink jį savo kūnu. Smulkų grobį ryja gyvą. Lygiažvynių žalčių priešai gamtoje - šeškai, barsukai, ežiai, kai kurie plėšrieji paukščiai.

Lygiažvynis žaltys | Coronella austriaca

Lygusis žaltys Eurazijoje paplitęs nuo šiaurinės Pirėnų pusiasalio dalies iki dešiniojo Tobolo upės kranto, šiaurės vakarų Kazachstano. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Suomiją, Ladogos ežerą ir tęsiasi iki Tobolo žemupio, pietuose - Viduržemio jūros pakrantes, šiaurinę Turkiją ir šiaurinį Iraną. Gyvena ir pietinėje Didžiosios Britanijos dalyje. Pirmą kartą 1921 m. T.Ivanausko pagautas Rūdininkų girioje, vėliau aptikti Čepkelių rezervate, Molėtų rajone, Pirčiupių apylinkėje, Varėnos rajono Musteikos ir Rudnios kaimuose.

Lygiažvynis žaltys yra Šiaurinėje arealo paplitimo dalyje, todėl natūraliai negali būti gausi. Didžiausia grėsmė yra natūralus ar dirbtinis gyvenamų vietų pakeitimas: atviro ploto apželdinimas mišku, kelmų ir šakų krūvų pašalinimas, dirvožemio suarimas. Žinomose veisimosi vietose būtina įrengti įvairių ilgalaikių slėptuvių, kuriose suaugę žalčiai ir jaunikliai galėtų ramiai peržiemoti ir jas naudoti kaip nuolatines slėptuves.

Lygiažvynių žalčių paplitimo žemėlapis


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Žalčiai (Colubridae)

Būrys: Žvynaropliai (Sqamata)

Kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones

Saugomų gyvūnų rūšių 1 kategorija

Roplių paplitimo žemėlapis