Saugomų gyvūnų rūšių 2 kategorija

Kūdrinis pelėausis (lot. Myotis dasycneme, angl. Pond Bat, vok. Teichfledermaus) - šikšnosparnių rūšis. Lietuvoje reta rūšis. Į Lietuvos Raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Paplitusi nuo Olandijos ir pietines Švedijos iki centrinio Sibiro, atskiros populiacijos aptinkamos Mandžiurijoje. Europoje veisimosi kolonijos randamos Olandijoje, Šiaures Vokietijoje, Danijoje, Pietų Švedijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Ukrainoje, Moldovoje, Slovakijos ir Vengrijos pasienyje.

Lietuvoje radavietės nutolusios viena nuo kitos dešimtis kilometrų. Vasara rūšis aptikta šalia Jogailos kalno (Varėnos r., 1984-1985 m.) ir Verkiuose (Vilniuje, 1990 m.). Užregistruota Biržų, Ignalinos, Kretingos, Pasvalio, Rokiškio, Trakų bei Švenčionių rajonuose (1997-1998 m.), Trakuose ir Aukštadvario apylinkėse (2005 m.). Žiemą rasta Žagariškių, Julijanavos, Rokų, Naujosios Fredos fortuose (Kaune, 1985-1997 m.), Verkiuose (Vilniuje, 1998 m.), Panerių tunelyje, Rasų ir Šeškinės žiemovietese (Vilniuje, 2000-2005 m.), Rokų draustinyje (Kaune).

Kūdrinis pelėausis | Myotis dasycneme

Kūdrinis pelėausis yra vidutinio dydžio šikšnosparnis, tačiau didžiausias iš Lietuvos pelėausių. Sėslus, ieškodamas tinkamos žiemovietės kartais migruoja į netolimas vietas. Šiltuoju metų laiku slepiasi medinių pastatų plyšiuose, drevėse, inkiluose, dažniausiai prie vandens telkinių. Minta vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydamas palei vandenį, kartais juos pastveria nuo vandens paviršiaus. Veisimosi metu patelės apsigyvena aukštai mediniuose pastatuose.

Nuo spalio - lapkričio mėn. iki balandžio pabaigos - gegužes pradžios žiemoja erdviuose požemiuose, kuriuose patalpų temperatūra būna 2-8 °C. Žiemodami kybo ant sienų arba slepiasi plyšiuose. Įmygis trunka 4-4,5 mėnesio, į žiemovietes atskrenda vėlai - lapkričio antroje pusėje.

Kūdrinis pelėausis | Myotis dasycneme

Gan retas ir šiltuoju metų laiku, ir žiema. Žinoma tik viena veisimosi kolonija (Ignalinos r., Kaltanėnuose). Pastaraisiais dešimtmečiais didžiausios žiemojančių žvėrelių grupės aptinkamos Vilniuje (apie 60 individų) ir Kaune (apie 30 individų).

Didžiausia grėsmė rūšiai yra žiemoviečių nykimas dėl pastatų atnaujinimo, plėšrūnų (kiaunių, kačių), trikdymas žiemovietese. Neigiama įtaka turi drevėtų medžių kirtimas. Reikėtų vengti trikdyti žiemovietese, įrengti saugių vietų slėptis nuo plėšrūnų, išsaugoti drevėtus medžius ir įrengti naujų slėptuvių prie didelių vandens telkinių.


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Lygianosiniai (Vespertilionidae)

Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)

Kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja

Saugomų gyvūnų rūšių 2 kategorija

Saugomų žinduolių žemėlapis

Didelis žemėlapis


Knygos užkulsiai ir sandara

Kas yra žinduoliai?

Kas yra žinduoliai?Žinduoliai, arba žvėrys (lot. Mammalia) – stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra iš viso apie 5416 žinduolių rūšių.  Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašytos 23 žinduolių rūšys. Žinduoliai yra gyvavedžiai, išskyrus kloakinius, kurie deda kiaušinius ir jauniklius žindo pienu.

Sužinoti daugiau

 

Kas yra šikšnosparniai?

Kas yra šikšnosparniai?Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) yra vienas iš gausiausių žinduolių būrių ir tai yra vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę aktyviai skraidyti. Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.

Sužinoti daugiau

 

Šikšnosparniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą

Šikšnosparniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygąĮ Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.

Sužinoti daugiau