Saugomų gyvūnų rūšių 3 kategorija

Natererio pelėausis (lot. Myotis nattereri) yra lygianosinių šeimos (Vespertilionidae) šikšnosparnis. Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Į Lietuvos Raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 metų.

Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamiesi ne akimis, o ausimis (ultragarsinė echolokacija). Jie skleidžia ultragarsą ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį aidą.

Kailis ilgaplaukis, nugaros kailis rusvai pilkos spalvos. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.

Natererio pelėausis | Myotis nattereri

Natererio pelėausis paplitęs nuo Portugalijos, Airijos iki Uralo, Artimųjų Rytų ir Turkmėnijos. Randama Šiaures ir Vakarų Afrikoje. Europoje plačiai paplitusi rūšis, tačiau tik šiaurinėse teritorijose iki 63° š. platumos. Lietuvoje pastebėta Biržų, Jurbarko, Šiaulių, Radviliškio, Telšių, Mažeikių, Plungės, Trakų, Vilniaus rajonuose ir Kauno fortuose.

Natererio pelėausis yra vidutinio dydžio šikšnosparnis. Ekologija šiltuoju metų laiku Lietuvoje mažai ištirta, registruoti tik ultragarso detektoriais. Sėslūs, migruoja tik į netolimas vietas. Vasarą patelės buriasi į kolonijas, po 20 - 80 individų. Patinai dažniausiai laikosi pavieniui, kartais grupelėmis, retsykiais aptinkami ir patelių kolonijose. Slepiasi medžių drevėse, inkiluose, po atšokusia medžio žieve, pastogėse.

Natererio pelėausis | Myotis nattereri

Maitintis skrenda visiškai sutemus. Vabzdžius gaudo ore, juos gali rinkti ir nuo lapų. Po vieną jauniklį veda birželio viduryje. Poruojasi nuo rudens iki pavasario. Žiemoja dažniausiai drėgnų požemių plyšiuose, pakibę ant sienų, palubėse, dažnai kartu su vandeniniais bei Brandto pelėausiais. Žiemovietėse išbūna nuo spalio iki balandžio mėnesio.

Natererio pelėausių populiacija plačiai paplitusi, bet retai aptinkama rūšis. Nerasta Šiaures Rytų ir Pietvakarių Lietuvoje. Dažniau aptinkami Kauno žiemovietėse (kasmet apie 200), kitose žiemovietėse pastebėtos mažos grupelės arba tik pavieniai individai.

Didžiausia grėsmė rūšiai yra žiemoviečių nykimas dėl pastatų atnaujinimo ir plėšrūnų (kiaunių, kačių), trikdymas žiemovietėse. Reikėtų vengti trikdyti žiemovietėse, įrengti saugių slėptuvių nuo plėšrūnų.


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Lygianosiniai (Vespertilionidae)

Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)

Kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Saugomų gyvūnų rūšių 3 kategorija

Saugomų žinduolių žemėlapis

Didelis žemėlapis


Knygos užkulsiai ir sandara

Kas yra žinduoliai?

Kas yra žinduoliai?Žinduoliai, arba žvėrys (lot. Mammalia) – stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra iš viso apie 5416 žinduolių rūšių.  Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašytos 23 žinduolių rūšys. Žinduoliai yra gyvavedžiai, išskyrus kloakinius, kurie deda kiaušinius ir jauniklius žindo pienu.

Sužinoti daugiau

 

Kas yra šikšnosparniai?

Kas yra šikšnosparniai?Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) yra vienas iš gausiausių žinduolių būrių ir tai yra vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę aktyviai skraidyti. Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.

Sužinoti daugiau

 

Šikšnosparniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą

Šikšnosparniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygąĮ Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.

Sužinoti daugiau