Beržinė sicista (lot. Sicista betulina) - šoklinių (Dipodidae) šeimos smulkus graužikas su ilga ir plaukais apaugusia uodega. Į Lietuvos Raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Lietuvoje pirmą kartą buvo surasta 1933 m. žemutinio Nemuno pakraščiuose, pelėdos išvamose. Be to, A. Mačionis rado gyvą egzempliorių Rudininkų girioje netoli Vilniaus. Galbūt Lietuvoje yra nereta, tačiau moka gerai slapstytis ir dėl to retai patenka į žmogaus rankas. Net ir padėtas ant rankos, žvėriukas stengiasi savo uodega ką nors apkabinti, pavyzdžiui, pirštą ir suspausti.

Beržinės sicistos arealas apima Eurazijos miškų ir miškastepių zoną. Lietuvoje radaviečių yra beveik visoje teritorijoje, bet gerokai daugiau rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose. Išsamesnių duomenų apie rūšies paplitimą surinkta tik tose vietovėse, kur buvo atliekami smulkiojo žinduolio tyrimai.

Beržinė sicista | Sicista betulina

Beržinė sicista yra atvirų vietų miškuose arba pamiškėse gyventoja. Lietuvoje sugaunama gana įvairiose buveinėse: miškų ir pamiškių pievose, atželiančiose miškų kirtavietėse, įvairiuose medynuose (lapuočių, mišriuose ir netgi spygliuočių), atvirose žolinėse pelkėse (dažniausiai su retais medeliais ir krūmais), žolėmis ir krūmais apaugusiuose miškų melioracijos kanaluose.

Dažniau aktyvi sutemus, bet aptinkama ir dieną. Minta tiek gyvuliniu (vabzdžiais, kitais bestuburiais), tiek augaliniu maistu (mėgsta įvairius vaisius, žemuoges, mėlynes, sėklas). Veda 1 - 2 vadas, po 2 - 6 jauniklius. Spalio - balandžio mėnesiais miega žiemos įmygiu.

Beržinė sicista | Sicista betulina

Radaviečių ir sugautų individų skaičius labai priklauso nuo teritorijos ištirtumo. Iki šiol daugiausia beržinių sicistų aptikta keturiose saugomose teritorijose: Aukštaitijos nacionaliniame parke, Čepkelių rezervate, Kamastos kraštovaizdžio draustinyje ir Kurtuvėnų regioniniame parke. Pagausėjus smulkiųjų žinduolių tyrimams, radaviečių skaičius Lietuvoje auga. Šiuo metu beržinių sicistų aptikta daugiau nei 40-yje radaviečių. Atskirų populiacijų gausumas nėra žinomas dėl specialių tyrimo stokos.

Beržinės sicistos nėra stenotopiniai gyvūnai, o buveinės, kuriose jos gyvena, nėra nykstančios. Beržinės sicistos gyvena netgi žmonių pakeistose buveinėse (miškų kirtavietėse, melioracijos kanalų pakraščiuose, rekultivuotuose durpynuose). Grėsmę kelia visiškas buveinių sunaikinimas ar sąlygų blogėjimas dėl ūkinės veiklos.


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Šokliniai (Dipodidae)

Būrys: Graužikai (Rodentia)

Kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas

Saugomų žinduolių žemėlapis Lietuvoje

Didelis žemėlapis