Stumbras (lot. Bison bonasus, angl. Wisent, vok. Wisent) - jaučių (lot. Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1969 metų.
Video | Stumbras
Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Senovėje buvo paplitęs visoje Pietų ir Vidurio Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Natūraliai gamtoje dar buvo paplitę Kaukaze ir Belovežo girioje, kur tarpukaryje išnyko. Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų stumbrų, todėl juos pradėta veisti. 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje.
Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 m., o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais. Stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Šiai dienai Lietuvoje laisvai ganosi apie 130 stumbrų, juos galima rasti Vidurio Lietuvos miškuose, susiskirsčiusius į kelias kintančias bandas.
Photo by Cloudtail the Snow Leopard on Foter.com / CC BY-NC-ND
Belovežo girioje stumbrus vėl pradėta atkurti nuo 1929 m., o nuo 1952 m. jauni stumbrai buvo leidžiami į laisvę. Stumbras - didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris: patinai būna iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio, patelės - iki 1,6 m aukščio ir 400 - 500 kg svorio.
XX a. pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Į Lietuvą pirmieji stumbrai atvežti 1969 m., 1971 m. gimė pirmieji jaunikliai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3500 stumbrų, Lietuvoje apie 45. Didesnioji jų dalis yra laisvėje ir jau tapo visai laukiniais žvėrimis. Pagrindinis stumbrynas - Pašilių stumbrynas, Panevėžio rajone.
Photo by jinterwas on Foter.com / CC BY-NC
Voljeruose laikomos 2 bandos, laisvėje klajojančios 2 - 3 bandos pastebimos Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės rajonuose. Pavieniai žvėrys, dažniausiai nuo bandos atskirti jauni buliai, aptinkami daugelyje Lietuvos rajonų. Žinoma atvejų, kai stumbrai į Lietuvą atklysdavo iš Baltarusijos bei Lenkijos, tačiau nepastebėta, kad jie būtų prisijungę prie laisvėje gyvenančių vietinių stumbrų bandų.
1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 m., o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais. Stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Šiai dienai Lietuvoje laisvai ganosi apie 130 stumbrų, juos galima rasti Vidurio Lietuvos miškuose, susiskirsčiusius į kelias kintančias bandas.
Photo by principia aesthetica on Foter.com / CC BY-NC-SA
Stumbrai gyvena lapuočių bei mišriuose miškuose su didelėmis aikštėmis ir pievomis. Gyvena bandomis, kuriose, be buliaus, yra dar keletas patelių bei jauniklių. Trimečiai patinai iš bandos išvaromi ir ima klajoti.
Po beveik 9 mėn. trunkančio nėštumo atveda vieną, rečiau du jauniklius. Lietuvoje stumbrai dažniausiai atsivedami gegužės - rugsėjo mėn., kartais stumbrės vaikuojasi net žiemos pradžioje. Vasarą minta tik žoliniais augalais, dažnai kultūriniais, žiemą didelę maisto dalį sudaro šakelės ir medžių žievė.
Laisvėje gyvenančiai stumbrų bandai esama aplinka yra netinkama: miškai per maži, todėl žvėrys dažnai ieško maisto jų pakraščiuose esančiuose žemės ūkio plotuose. Siekiant apsaugoti žemės ūkio naudmenas, stumbrai nuvejami į jiems svetimas teritorijas. Dalis gyvūnų žūsta nuo brakonierių. Lietuvoje stumbrus planuojama laikyti tik aptvaruose.
Stumbrų paplitimo žemėlapis
Maloniai kviečiame prisidėti prie rūšių stebėjimo ir radaviečių fiksavimo. Svarbu: fotografija, vieta ir laikas, plačiau skiltyje apie projektą.
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Porakanopiai (Artiodactyla)
Būrys: Dykaraginiai (Bovidae)
Gyvena: 14 - 20 metų laisvėje, 19 - 26 metai nelaisvėje
Palikuoniai: 1 vnt.
Kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas
