Saugomų gyvūnų rūšių 3 kategorija

Paprastasis skersasnukis, skersnukis (lot. Chondrostoma nasus, vok. Nase) - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Į Lietuvos Raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

Kūno ilgis 20-40 cm, rečiau - 50 cm, svoris 1-2 kg. Nugara pilka, šonai sidabriški. Žiotys apatinės su sukremzlėjusiu aštriu apatiniu žandu. Žvynai vidutinio dydžio.

Skersnukis paplitęs Europoje nuo Vidurio Prancūzijos iki Nevos upės. Gyvena srauniose upėse, atitekančiose į Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Kaspijos jūras. Lietuva — Šiaurinė arealo riba. Mūsų vandenyse rūšis yra ties išnykimo riba. Anksčiau buvo nuolatos aptinkama didesnėse upėse — Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje, Juroje, Minijoje ir kt. Pastaruoju metu labai reta. 1997 m. skersnukio patelė sugauta Neryje, aukščiau Vilniaus, o 2003 m. skersnukio jauniklis sugautas Minijos vidurupyje ties Babrungo intaku.

Skersnukis (Paprastasis skersasnukis) | Chondrostoma nasus

Skersnukis - dugninė upių žuvis, mėgstanti smėlingą ir akmenuotą dugną. Laikosi vidurupiuose, žiemoja duobėse, telkiasi į tuntus. Skersnukiai vengia stovinčio vandens ir labai stiprios srovės. Lytiškai subręsta 4 - 5 metų, kai būna 20 - 25 cm ilgio. Neršia balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai vandens temperatūra pasiekia +6 - 10 °C akmenuotose ir žvirgždėtose vietose. Jaunikliai minta planktonu, vėliau bentosu, suaugę yra stenofagai ir ištisus metus minta vien tik perifitonu ir detritu. Gali sverti iki 2,5 kg, tačiau mūsų vandenyse gyvenantys skersnukiai retai sveria daugiau nei 1 kg, dažniausiai būna 700 - 800 g.

XX a. antroje pusėje žvejai Nemune, Neryje ir kitose upėse sužvejodavo po keletą šimtų kilogramų skersnukių. Dabar labai reta rūšis. Per pastarąjį dešimtmetį užregistruoti tik 3 atvejai, kai buvo sugauta skersnukių — Dubysoje, Neryje ir Minijoje. Kartais jų sugauna žvejai mėgėjai, tačiau šie atvejai dažniausiai lieka tinkamai neužregistruoti. Skersnukių gali būti Nemuno, Neries, Minijos, Jūros, Dubysos ir Šešupės upėse.

Skersnukis (Paprastasis skersasnukis) | Chondrostoma nasus

Skersnukio populiacijos mažėjimas siejamas su 1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrine (HE), didžiosiomis Lietuvos upių užtvankomis - Jūros, Minijos, Šventosios, Šešupės ir kt. Šie statiniai sumažino jų paplitimo arealą, apribojo nerštines migracijas, atskyrė nerštavietes nuo atsiganymo plotų. Vandens užterštumo ir verslinės žuvininkystės didėjimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurios sumažėjo skersnukių.

Skersnukių paplitimo žemėlapis


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Kaulinės žuvys (Osteichthyes)

Būrys: Karpinės (Cyprinidae)

Kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Saugomų gyvūnų rūšių 3 kategorija

Žuvų paplitimo žemėlapis

Didelis žemėlapis