Bentosas (gr. benthos - gylis) - organizmų (augalų ir gyvūnų), gyvenančių vandens telkinių dugne, visuma.

 

Chelicera (gr. chēlē - vėžio žnyplės  ir keras - ragas) - chelicerinių gyvūnų pirmoji burnos galūnių pora, atliekanti žandų funkcijas.

 

Detritas (lot. detritus - sutrintas) - vandenyje skendinti arba vandens baseino dugne nugulusi organinė medžiaga, susidedanti iš gyvūnų ir augalų liekanų.

 

Distrofiniai ežerai - paprastai aukštapelkių (nemaistingi) ežerai, kuriems būdingas mažas gylis, rudas vanduo, storas dumblo ar sapropelio sluoksnis, dažnai užželiantys pagal liūninį tipą.

 

Eutrofikacija - ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

Baltijos jūros vandens eutrofikacija

 

Eutrofiniai ežerai - pagal hidrobiologinius parametrus, šiuose ežeruose kaupiasi makrofitų biomasė, vyksta jos puvimas. Beveik visų ežerų perimetru auga lapuočiai medžiai, krūmai, kurių nuokritos dar pablogina vandens kokybę.

 

Makrofitai - vandenyje augantys aukštesnieji augalai, o dumbliai neįtraukiami. Pagal savo augimo teritoriją vandens augalai skirstomi į hidrofitus (augantys vandens telkinių pakrantėse ir apsemti tik iš dalies) ir hidratofitus (apsemtas visas augalas ar didesnioji jo dalis).

 

Perifitonas - tai prisitvirtinantys kolonijiniai ir siūliniai žalieji dumbliai bei melsvadumbliai ir įvairūs nejudrūs bestuburiai - vabzdžių, pavyzdžiui, mašalų ir kitų uodų lervos, plokščios lašalų ir ankstyvų nimfos bei planarijos.

 

Planktonas - smulkūs organizmai, kurie plūduriuoja atviruose vandenyse, paprastai netoli vandens telkinio paviršiaus. Planktoniniai organizmai dažnai gali judėti, bet dauguma jų tokie maži, kad prieš stiprias sroves nepasislenka į priekį.

 

Rituoliai - tai lašišų jaunikliai, kurie 1-3 metus paaugę upėse, „ritasi“ į jūrą, o ten praleidę porą metų ir subrendę, į Lietuvos upes grįžta neršti.

 

Sapropelis (gr. saprós - "puvimas" ir pelós - "dumblas, purvas") - dumblingos nuosėdos ar nuogulos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, kūdrų) dugne. Koloidinėje padėtyje turi daug organinių medžiagų.

 

Stenofagai (steno- + gr. phagos - ėdikas) - biol. gyvūnai, mintantys tik tam tikros rūšies maistu, pvz., žuvys: skersnukis, baltasis amūras minta tik vandens augalais, paukščiai: kryžiasnapis, kurapka - tik grūdais, augalų sėklomis.

Saugomų gyvūnų rūšių kategorijos