Pajūrio regionio parkas, savo Facebook paskyroje, paskelbė, kad 2018 m. balandžio 12 d. Baltijos jūroje, ties Karkle, žvejas gaudyklėje rado du vijūnus (lot. Misgurnus fosilis).

Nors sensacija tai nevadintina, tačiau žuvis buvo pagauta netoli kranto (apie 100 m), t.y. virš 50 km nuo artimiausios radavietės Kuršių mariose ties Vente.

Pajūrio parko direkcija

Vijūnas paplitęs Europoje nuo Šiaurinės Prancūzijos iki Nevos upės, rytuose - iki Volgos. Vijūno nėra upėse, atitekančiose į Arkties vandenyną, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje, Kryme, Italijoje ir Graikijoje. Lietuvos vandenyse vijūno populiacija katastrofiškai sumažėjo. Pastaraisiais metais pavienių žuvų rasta Lakajos, Žeimenos, Gaujos upėse, Kuršio mariose ties Vente, Nemuno žemupio polderiuose, kai kuriuose ežeruose ir tvenkiniuose. Kiek daugiau vijūnų sugauta Buveinių ežere ir Arvydo žuvininkystės tvenkiniuose. Lietuvoje nepakankamai ištirta rūšis, tačiau akivaizdu, kad yra reta.

Vijūnai gyvena lėtos tėkmės upėse, senvagėse, dumblėtuose ežeruose, tvenkiniuose ir laikinai išdžiūstančiuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu detrito ir vandens augalo. Iš kitų vijūninių žuvų išsiskiria 10 aplink žiotis esančių ūselių. Užauga iki 25-30 cm ilgio. Subręsta 2 metų. Neršia ant augalų, jų šaknų, kai vanduo sušyla iki +16 °C. Viena patelė gali išneršti iki 15 tūkst. ikrelių. Mėgsta dumblėtas detrito sluoksniu padengtas vietas. Vandens augalija yra vijūnų neršto substratas, taip pat suteikia prieglobstį nuo plėšrūnų.