🦉 Didysis apuokas (lot. Bubo bubo, angl. Eagle Owl, Eurasian Eagle Owl, vok. Uhu) – pelėdinių (lot. Strigidae) šeimos pelėdinis paukštis (lot. Strigiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis apuokas įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., didysis apuokas priskirtas 0 (Ex) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didysis apuokas priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, didysis apuokas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis apuokas – stambiausia Lietuvos pelėdinių šeimos atstovas ir viena didžiausių pasaulio pelėdų rūšių. Savo dydžiu nusileidžia tik didžiajam apuokui žuvininkui, o tarp Lietuvos plėšriųjų paukščių jį pranoksta tik vis dažniau pasitaikantis jūrinis erelis. Kūno ilgis siekia nuo 58 iki 75 centimetrų. Patelės yra gerokai stambesnės už patinėlius – Norvegijoje vidutinis patinėlių kūno ilgis yra apie 61 centimetrą, o patelių – 67 centimetrus. Išskleistų sparnų plotis svyruoja nuo 138 iki 200 centimetrų, patinėlių vidutiniškai siekia 157 centimetrus, o patelių – 168 centimetrus. Svoris taip pat skiriasi – patinėliai paprastai sveria nuo 1,5 iki 3,2 kilogramo, o patelės – nuo 1,75 iki 4,5 kilogramo.
Didžiojo apuoko plunksnų raštas padeda jam puikiai maskuotis aplinkoje. Viršutinė kūno pusė yra tamsiai ruda su juodomis dėmėmis ir gelsvai rudomis, balsvomis eilutėmis, o apatinė dalis šviesesnė, gelsvai ruda, su juodais dryžiais ir smulkiu skersiniu raštu. Išskirtinis šios rūšies bruožas – ilgos plunksnų „auselės“ ant galvos.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Didieji apuokai lytiškai subręsta per metus, tačiau perėti dažniausiai pradeda būdami dvejų ar trejų metų amžiaus. Šie paukščiai yra sėslūs ir įsikuria įvairiose miškų buveinėse, nuo užliejamų vietovių iki sausų miškų, dažniausiai netoli didelių šlapynių. Lizdų patys nesuka – dažniausiai peri plėšriųjų paukščių lizduose, ant žemės kupstuose, po išvartomis arba jaunų eglių lajose. Kiaušinius deda kartą per metus, dėtyje būna nuo vieno iki šešių baltos spalvos kiaušinių. Patelė peri apie 32–35 dienas, pradėdama dar neišperėjusi visos dėties, o patinas šiuo laikotarpiu rūpinasi jos maitinimu. Jaunikliai paprastai ritasi balandžio mėnesį, lizde praleidžia apie 28–35 dienas, tačiau jį palieka dar neskraidydami. Skraidyti pradeda tik sulaukę ne mažiau kaip 50 dienų amžiaus. Neskraidančius jauniklius suaugę paukščiai maitina visą vasarą.
Didieji apuokai dažniausiai medžioja šlapynių paukščius ir smulkius žinduolius, tačiau jų mityba gali būti gana įvairi.
2019 m. Lietuvoje perinčių didžiųjų apuokų populiacija buvo labai maža – šalyje perėjo ne daugiau kaip 20 porų. Daugiausia jų susitelkę Nemuno deltoje ir pamaryje, kur aptinkama nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žinomų porų. Per pastaruosius 20 m., iki 2019 m., reikšmingų populiacijos pokyčių nepastebėta.
Didysis apuokas – viena įspūdingiausių Lietuvos pelėdinių paukščių rūšių, paplitusi Eurazijoje nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje arealas tęsiasi iki Kolos pusiasalio, Skandinavijos, Obės ir Lenos žemupių bei Ochotsko jūros pakrančių. Pietuose jo paplitimo ribos siekia okeaninius Eurazijos pakraščius, išskyrus Indokinijos pusiasalį. Lietuvoje šie paukščiai peri pavienių porų pavidalu rytiniuose, pietrytiniuose, pietiniuose ir vakariniuose šalies pakraščiuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausią pavojų šiems paukščiams kelia trikdymas veisimosi laikotarpiu, plėšrūnų sunaikintos vados ir suaugusių paukščių žūtys dėl žmogaus veiklos. Be to, dėl mažo individų tankumo ir fragmentuoto paplitimo šalyje didžiojo apuoko populiacija yra priklausoma nuo kaimyninių šalių populiacijų. Populiacijos išsaugojimui svarbi peraviečių apsauga, saugių dirbtinių lizdaviečių įrengimas bei populiacijos stiprinimas nelaisvėje veisiamais paukščiais.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
