🐬 Jūrinė nėgė (lot. Petromyzon marinus, angl. Eel Sucker, Lamprey, Lamprey eels, vok. Neunauge) – nėginių (lot. Petromyzonidae) šeimos nėgė (lot. Petromyzoniformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą jūrinė nėgė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, jūrinė nėgė priskirta CR kategorijai. Iki šiol, jūrinė nėgė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai yra stambiausia nėgių rūšis Lietuvoje. Jos kūnas siekia 60–75 cm ilgį, o kai kurie individai gali užaugti iki 1 m ilgio ir 3 kg svorio. Kūno forma panaši į ungurio, nugara yra žalsva su dėmėmis, o burnoje daug aštrių dantų. Nėgės yra praeivės – gyvenimą praleidžia jūroje, tačiau neršti migruoja į upes.
Subrendusios nėgės, būdamos 8–9 m. amžiaus ir pasiekusios daugiau nei 60 cm ilgį, nerštui migruoja kovo–gegužės mėnesiais. Neršdamos ant smėlio grunto jos sudeda 200–300 tūkst. ikrų, po neršto žūva. Lervos gyvena dumble iki penkerių metų, minta mikroorganizmais ir detritu. Po metamorfozės jaunikliai migruoja į jūrą, kur gyvena kaip parazitai – prisisiurbia prie didelių žuvų ir minta jų krauju.
Lietuvoje jūrinė nėgė yra itin reta, o jos populiacijos gausumas nėra detaliai įvertintas. Šalies teritorijoje dažniausiai stebimi pavieniai individai.
Jūrinė nėgė yra rūšis, paplitusi šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje bei Šiaurės Amerikos ir Europos jūrose. Europoje jos arealas driekiasi nuo Barenco jūros šiaurėje iki Viduržemio jūros pietuose, išskyrus rytinę šios jūros dalį tarp Turkijos ir Egipto. Baltijos jūroje ši nėgė dažniausiai randama pietinėje dalyje, o kitose Baltijos regiono vietose yra reta. Lietuvoje jūrinė nėgė laikoma labai reta rūšimi: per pastarąjį dešimtmetį buvo užfiksuotas tik vienas jauniklis Minijos upėje 2008 metais. Anksčiau pavienių individų buvo aptikta Kuršių mariose ir Atmatos upėje, tačiau tai vyksta retai – žvejai kartą per penkerius metus atsitiktinai pagauna šią nėgę.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės pasauliniu mastu yra užtvankų statyba, vandenų tarša ir žvejyba. Lietuvoje pagrindinė problema yra atsitiktinė nėgių priegauda žvejojant bei stambių žuvų, kuriomis jos minta, išteklių mažėjimas Baltijos jūroje. Siekiant gerinti šios rūšies būklę, būtina mažinti verslinės žvejybos intensyvumą tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose. Jūrinių nėgių apsauga taip pat svarbi išlaikant ekologinę pusiausvyrą jūrų ir upių ekosistemose.
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
