Moksliniai terminai

Ektomikorizė (lot. Ectomycorrhiza, angl. Ectomycorrhiza, vok. Ektomykorrhiza) – tai mikorizės tipas, kai grybo hifai apgaubia augalo šaknį iš išorės ir sudaro tankų apvalkalą, tačiau į ląstelių vidų neįsiskverbia. Grybiena įsiterpia tik tarp šaknies ląstelių, sudarydama vadinamąjį Hartigo tinklą, per kurį vyksta medžiagų apykaita.

Toks parazitas, kuris didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia šeimininko išorėje. Paprastai tokie parazitai turi gerai išvystytus prisitvirtinimo organus, užtikrinančius jų išsilaikymą ir paplitimą. Ektoparazitų žarnynas pritaikytas talpinti kuo daugiau maisto.

Ekvidai, zool. arkliai — neporakanopių žinduolių šeima (lot. Equidae).

Toks parazitas, kuris apsigyvena kito organizmo viduje, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Paprastai endoparazito organų sistemos supaprastėja, dažnai sumažėja ir jo dydis, kad lengviau galėtų patekti į šeimininką (parazitizmas). Nepaprastą virusų smulkumą ir supaprastėjimą net iki prarandant ląstelinę sandarą galima paaiškinti jų prisitaikymu parazituoti ląstelių viduje. Daugelio endoparazitų jutimo organai išnyksta, o kai kurių žarnyno bei kraujo parazitų ir virškinimo sistema. Taip pat, endoparazitai yra prisitaikę gyventi bedeguonėje aplinkoje.

Ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

Eutrofiniai ežerai - pagal hidrobiologinius parametrus, šiuose ežeruose kaupiasi makrofitų biomasė, vyksta jos puvimas. Beveik visų ežerų perimetru auga lapuočiai medžiai, krūmai, kurių nuokritos dar pablogina vandens kokybę.