Moksliniai terminai

Vėžiagyvių karapaksas – tai specializuotas egzoskeleto darinys, dengiantis galvos ir dažnai krūtinės sritį. Jis susiformuoja iš į šonus išsiplėtusių egzoskeleto klosčių, kurios sukuria ryškiai išsikišusias nugarines bei šonines skiautes. Šios skiautės sudaro vadinamąjį galvinį skydą – tvirtą apsauginę struktūrą, saugančią gyvybiškai svarbias kūno dalis.

Vėžlių karapaksas – tai viršutinė, išgaubta jų šarvo dalis, atliekanti svarbią apsauginę funkciją. Jis sudarytas iš dviejų pagrindinių sluoksnių: vidinio kaulinio pagrindo ir išorinio raginio sluoksnio. Kaulinį sluoksnį formuoja suaugę stuburo slanksteliai, šonkauliai ir plokšteliniai kaulai, kurie sudaro tvirtą karkasą. Išorinis sluoksnis, dengiantis šį karkasą, sudarytas iš keratino – tos pačios medžiagos, iš kurios sudaryti paukščių snapai ar žmogaus nagai. Šis raginis dangalas suskirstytas į atskiras plokšteles, kurios sudaro savitą raštą, būdingą kiekvienai rūšiai.

Voragyvių karapaksas – tai kietas egzoskeleto darinys, dengiantis galvakrūtinės nugarinę dalį. Jis susiformuoja susiliejus keliems galvakrūtinės tergitams – nugarinėms segmentų plokštelėms. Ši struktūra ne tik suteikia mechaninę apsaugą, bet ir padeda palaikyti kūno formą bei atramą galūnėms. Karapakse dažniausiai yra išsidėsčiusios akys, o kai kurių rūšių atveju – ir kiti svarbūs jutimo ar nervų sistemos elementai.