Vasarinis skydvėžis (lot. Triops cancriformis) – Skydvėžių (lot. Notostraca) būriui priklausantis vėžiagyvis. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 1991 metų.
Rūšis laikoma viena iš seniausių planetoje, beveik nepakitusi, palyginus su šios rūšies fosilijom iš Vėlyvojo triaso.
Video | Vasarinis skydvėžis akvariume
Užauga iki 11 cm ilgio (nelaisvėje tik iki 6 cm). Galvą ir kojas dengia skydas, dėl ko skydvėžis savo išvaizda panašus į mažą kardauodegį.
Gyvena kūdrose, senvagėse, kuriose nėra žuvų ir kurios vasara dažnai išdžiūsta. Didžiąją metų dalį būna ramybės būsenos. Visaėdis. Iš kiaušinių išsirita gegužės mėn. pradžioje, subręsta per 2 savaites. Dauginasi iki rugsėjo mėn. Išdžiūvusiame dumble kiaušiniai išlieka gyvybingi kelerius metus. Minta dumble esančiomis augalinėmis liekanomis, taip pat žuvų ikrais ar varlių kurkulais.
Iš kiaušinių išsirita gegužės mėnesio pradžioje, subręsta per 2 savaites. Dauginasi iki rugsėjo (ar kol išdžiūsta telkinys). Kiaušiniai išdžiūvusiame dumble išlieka gyvybingi kelerius metus.
Photo by jurvetson on Foter.com / CC BY
Aptinkamas Europoje ir Azijoje iki Viduriniųjų rytų ir Indijos.
Lietuvoje žinomos tik trys radvietės: Voniškių kaimas (Šakių r.) ir Dukstynos entomologinis draustinis (Ukmergės r.) ir Meškalaukio apylinkės (Pasvalio r.).
Photo by lydia_x_liu on Foter.com / CC BY
Nors, populiacijos gausumas nėra tirtas, paplitimo vietose rasta daug vėžiagyvių. Didžiausią grėsmę šiai rūšiai daro vandens tarša, žemių apdirbimas ir sausinimas, todėl mums būtina išsaugoti rūšies gyvenamus vandens telkinius.
Vasarinio skydvėžio paplitimo žemėlapis
Tipas: Nariuotakojai (Arthropoda)
Šeima: Lapakojai (Triopsidae)
Būrys: Skydvėžiai (Notostraca)
Gyvena:
Palikuoniai:
Kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
