Svetainės pritaikymo įrankiai

Saugomų gyvūnų rūšių 5 kategorija

Rūšies paplitimo žemėlapis

Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) - lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (lot. Salmonidae) šeimai.

Lašiša | Salmo salar
Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) / Nuotr. Dontaylor / CC BY-NC-ND

Pirmą kartą rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1976 metais. Nuo 1992 iki 2007 m. priskirta 4 (I) kategorijai (neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas), vėliau nuo 2007 iki 2011 m. buvo priskirta 5 (Rs) kategorijai (išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas).

Galiausiai rūšis iš Lietuvos raudonosios knygos buvo išbraukta 2011 metais.

Lašišos kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis. Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio - lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas - iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg. Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus.

Jaunos lašišaitės minta makrobestuburių lervomis, į vandenį nukritusiais vabzdžiais, plūduriuojančia fauna, o paaugėjusios - vėžiagyviais ir žuvimis.

Lašišos paplitusios Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, rytuose - iki Karos jūros, vakaruose - iki Hadsono įlankos, pietuose - iki Portugalijos. Dideliuose ežeruose gyvena sėsli lašišų forma. Lietuvoje aptinkama Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Baltijos Šventojoje. Įveista Dubysoje, Vilnioje, Vokėje, Siesartyje, Virintuose. Pavienių žuvų gali būti Minijos, Jūros, Bartuvos ir Ventos upių baseinuose. Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose.

Į Nemuno baseiną kasmet vidutiniškai migruoja apie 4800 lašišų (nuo 3400 iki 7800). Natūrali rituolių produkcija lašišinėse upėse svyruoja nuo 4,3 iki 20 tūkst. vienetų. 2004 m. lašišinėse upėse buvo apie 10,3 tūkst. jauniklių, ir 4,3 tūkst. rituolių, o 2008 metais – jau 33 tūkstančiai. Didžiausias jauniklių tankumas Žeimenos upėje yra 9,7 ind./100 m2, (vidutiniŠkai 4,6 ind./ 100 m2), kitose upėse tankumas mažesnis.

Lašiša | Salmo salar
Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) / Nuotr. Fotoroto / CC BY-SA

Didžiausios grėsmės lašišoms yra upių tarša, užtvankų be žuvitakių statyba, brakonieriavimas ir žvejyba. Nemažai lašišų išgaudoma jūroje, migracijos keliuose, nerštavietėse. Pagal lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programą, nuo 1998 m. lašišos veisiamos specializuotame veislyne prie Žeimenos upės (kasmet apie 100 tūkst. mažų lašišaičių išleidžiama į lašišines upes).


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Kaulinės žuvys (Osteichthyes)

Būrys: Lašišinės (Salmonidae)

Gyvena

Palikuoniai: apie 40 tūkst. vnt.


Kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas

Saugomų gyvūnų rūšių 5 kategorija

► Video
♫ Garsas
+ Nauja
× Išbraukta

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba