Po Pirmojo pasaulinio karo visoje Europoje nelaisvėje gyvenę stumbrai buvo galutinai išmedžioti. Tik didžiulės mokslininkų pastangos veisti stumbrus iš keliolikos zoologijos soduose išlikusių gyvūnų bei padidinus jų skaičių grąžinti šią rūšį į laisvę leido populiaciją atkurti. Tačiau specialistai pastebi, kad nesiimant tinkamų priemonių, stumbrai vėl gali išnykti.
Gamtosaugininkai pastebi bėdą – nors bandos ir gyvena laisvėje, tačiau dažniau serga, o kai kurie stumbrai gaišta dėl kraujomaišos. Nuo visiško išnykimo per stebuklą išgelbėti didingi gyvūnai vis dažniau krenta. Pagrindinės priežastys: pavojingos gyvenamosios teritorijos centrinėje šalies dalyje šalia judrios automagistralės, maisto stygius ir žmogaus veikla. „Mes turime didžiausią baimę dėl prie „Via Baltica“ kelio gyvenančių stumbrų bandos. Jie keliasi per gana judrų ruožą, taip pat gyvena prie geležinkelio, kur greitai važinėja traukiniai, tad tikrai manome, kad ten jiems ne vieta“, – kalba Rytas Papšys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistas.
Jo teigimu, šiemet stumbrų situacija itin prasta, o tai tik įrodo, kad be ūkininkų pagalbos šie gyvūnai tikrai neišgyventų. Teritorijoje, kurioje jie gyvena, jų tankis yra tiesiog per didelis. „Didžiąją dalį paros jie praleidžia miške vien todėl, kad rastų sausos žolės, atsiluptų sumedėjusių augalų žievės ir taip išsimaitintų iki geresnių laikų – pavasario ir vasaros“, – dėsto R.Papšys.
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ savanorė Gintarė Herasimenkienė pastebi, kad stumbrams grėsmę kelia ir automobiliai, ir traukiniai, tačiau daugiausiai mirčių pastaruoju metu sukelia kenksmingos medžiagos: „Pati didžiausia grėsmė, mano nuomone, yra trąšos. Teritorijoje, kur šiuo metu gyvena stumbrai, laukai yra labai stipriai tręšiami.“
Stumbras (lot. Bison bonasus, angl. Wisent, vok. Wisent) - jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Į Lietuvos Raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1969 metų.
