Nendrinė rupūžė (lot. Bufo calamita, angl. Natterjack Toad, vok. Kreuzkröte) - beuodegių varliagyvių (lot Anura) būrio, rupūžių (lot. Bufonidae) šeimos varliagyvis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.
Video | Nendrinė rupūžė skleidžia garsus
Dydis 40 – 65 mm. Kūno viršus žalsvai rusvas. Išilgai nugaros eina balta ar šviesiai gelsva juostelė. Oda rauplėta. Nugara ir šonai išmarginti stambiomis žalsvai rudomis ir smulkiomis rusvomis su juodais apvadais dėmėmis. Pilvas šviesus su smulkiomis tamsiomis dėmelėmis. Jaunikliai šviesesni už suaugusius, jų kūno pigmentacija mažiau kontrastinga. Užpakalinių kojų pirštus jungianti plaukiojamoji plėvė nesiekia pusės ketvirtojo (ilgojo) piršto. Gyvena smėlio kopose, pušynuose, smėlingose vietose.
Photo by AlexandreRoux01 on Foter.com / CC BY-NC-SA
Nendrinės rupūžės paplitusios Vakarų Europoje iki Pietų Švedijos ir Pietų Anglijos, išskyrus Italiją ir Balkanų pusiasalį. Netolygiai paplitusi visoje Lietuvoje, dažna – Kuršių nerijoje ir Pajūrio regioniniame parke.
Retosios rupūžės gyvena smėlio ir žvyro karjeruose, pajūrio buveinėse, durpynuose, daržuose, soduose. Dažnesnė lengvų smėlingų dirvožemių buveinėse netoli vandens telkinių. Dieną slepiasi dirvožemyje, urveliuose, po kelmais, nuvirtusiais medžiais, akmenimis. Aktyvi tamsiuoju paros metu. Skirtingai nuo kitų varliagyvių, greitai bėgioja.
Raudonpilvė kūmutė gyvena sekliuose, gerai šildomuose vandens telkiniuose: įvairiose kūdrose, uždumblėjusiose senvagėse, žemapelkių balose, žolėtuose žuvininkystės tvenkiniuose, kanaluose. Pa- vasarį, balandžio pradžioje, išlenda iš žiemoviečių. Vandeniui sušilus iki 13 – 14 °C prasideda kūmučių nerštas. Porcijomis (po 2 – 5 ikrelius) neršia sekliose žolėtose vietose. Ikrelius pritvirtina prie povandeninių augalų ir nerštas tęsiasi iki liepos mėn., viena patelė padeda iki 300 kiaušinėlių.
Kūmutės minta įvairiais vandens bestuburiais. Spalio mėn. išlipa iš vandens ir per žiema slepiasi sausumoje: urveliuose, po medžio šaknimis, akmenimis, drėgnuose giliuose rūsiuose.
Gegužės mėn. žolėmis ir krūmais prižėlusiuose sekliuose vandens telkiniuose patelės išneršia iki 3000 – 4000 ikrelių, kurie būna viena eile išsidėstę iki 1,8 m ilgumo kaspinuose. Iš ikrelių išsiritę buožgalviai vandenyje vystosi apie 50 parų. Liepos – rugpjūčio mėn. jaunikliai išlipa iš vandens ir paplinta apylinkėse. Tada jie būna aktyvūs visą dieną ir minta vabzdžiais ir kitais sausumos bestuburiais. Rugsėjo mėn. žiemoti užsirausia dirvožemyje, slepiasi giliuose urveliuose.
Photo by AlexandreRoux01 on Foter.com / CC BY-NC-SA
Nendrinių rupūžių atskirų populiacijų gausumas svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų gyvūnų. Gausiausios populiacijos Lietuvos pajūrio buveinėse – kopose, baigtuose eksploatuoti, su gausiais vandens telkiniais smėlio ir žvyro karjeruose.
Pagrindinė grėsmė nendrinėms rupūžėms yra tinkamų buveinių sunaikinimas, nerštaviečių nusausėjimas ar užteršimas, ypač žvyro karjerų nusausinimas, apsodinimas mišku. Populiacijų būklę pagerintų naujų veisimosi vietų įrengimas: kūdra, tvenkinių su sekliomis pakrantėmis iškasimas, baigtų eksploatuoti ir nenaudojamų žvyro ir smėlio karjerų transformavimas į įvairaus gylio vandens telkinius.
Nendrinių rupūžių paplitimo žemėlapis
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Rupūžės (Bufonidae)
Būrys: Beuodegiai varliagyviai (Anura)
Gyvena:
Palikuoniai: 3000 – 4000 vnt.
Kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas
