Svetainės pritaikymo įrankiai

Nepraėjus nei 15 metų nuo 2007 m. leidimo, galime pasidžiaugti išleista naująja Lietuvos raudonąja knyga. Knygą rengė gausus būrys gamtos tyrėjų, kurią išleido LR aplinkos ministerija.

Anksčiau LR aplinkos ministerija knygas leisdavo kas 10 metų, todėl gamtos mylėtojai nekantriai laukė naujojo leidimo. Lietuvos raudonoji knyga parengta pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-340 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Sąrašas įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos.

Atsisiųsti nemokamą knygos elektroninę versiją (.pdf) galite paspaudę šią nuorodą apačioje (knygos failo formatas - .pdf).

Atsisiųsti naująją Lietuvos raudonąją knygą (2021 m. leidimas) - PDF

Atsisiųsti nemokamą knygos elektroninę versiją (.epub) galite paspaudę šią nuorodą apačioje (knygos failo formatas - .epub).

Atsisiųsti naująją Lietuvos raudonąją knygą (2021 m. leidimas) - EPUB

Naujoji 2021 m. Lietuvos raudonoji knyga

Trumpa Lietuvos raudonosios knygos istorija

1959 m. priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, Lietuvoje pradėta galvoti apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus.

1962 m. Gamtos apsaugos komitetas patvirtino Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Botanikų draugijos pateiktą saugotinų augalų rūšių sąrašą, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys.

1964 m. šis sąrašas buvo patikslintas ir papildytas.

1976 m. Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įrašyta 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių.

1981 m. knyga išspausdinta, o 1984 m. išleistas jos papildomas tiražas.

1990 m. Lietuvos raudonosios knygos sudarymo ir tikslinimo ėmėsi LR aplinkos apsaugos departamentas.

1992 m. išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.

2003 m. Lietuvos raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus, sudarė naują sąrašą, į kurį įtraukta 815 saugomų rūšių. Tarp jų - 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu, naujasis padidėjo 33 rūšimis, įrašius keliolika europinės svarbos rūšių. Tai keturios moliuskų suktenių rūšys, šikšnosparniai - europiniai plačiaausiai ir kūdriniai pelėausiai, vabzdžiai - plokščioji skėtė, purpurinis plokščiavabalis, plačioji dusia ir kiti. Rūšys, kurios Lietuvoje yra išnykusios, priskirtos išnykusių ir tikėtinai išnykusių rūšių 0(Ex) kategorijai. Tai žinduoliai - europinė audinė, rudasis lokys ir ąžuolinė miegapelė, paukščiai - kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys, gyvatėdis, kuoduotasis vieversys ir žvyrė, žuvys - sturys bei sparis ir t. t. Lietuvoje pagerėjus aplinkos kokybei, kai kurios rūšys pagausėjo, joms jau nebegresia išnykimas. Todėl šios rūšys priskirtos atkurtai 5(Rs) kategorijai. Tai ūdros, stumbrai, griežlės, nendrinės rupūžės ir perpelės.

2005 m. nauja „Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo" redakcija.

2007 m. išleista trečioji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašytos 767 saugomos rūšys (253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų (įskaitant kerpes)).

2021 m. išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašytos 566 saugomos rūšys (225 gyvūnai, 224 augalai ir 117 grybai (įskaitant kerpes))

 

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba