Knygos užkulisiai ir sandara
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas 2019 m.
(Įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 liepos 31 d.)
Eiti į naują galiojantį sąrašą
Iki 2019 m. Lietuvos raudonosios knygos rūšys buvo skirstomos į 6 kategorijas, atitinkančias Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonosios knygos senąsias kategorijas (1976 m.). Nuo 2020 m., sutrumpinus saugomų rūšių sąrašą, senųjų saugomų kategorijų kriterijų nutarta atsisakyti ir naudoti tik IUCN (angl. International Union for Conservation of Nature) raudonųjų sąrašų kategorijas.
Nepraėjus nei 15 metų nuo 2007 m. leidimo, galime pasidžiaugti išleista naująja Lietuvos raudonąja knyga. Knygą rengė gausus būrys gamtos tyrėjų, kurią išleido LR aplinkos ministerija.
Žaltys yra daug plonesnis, suaugę individai daug ilgesni, ne retenybė yra ir metro ilgio žaltys. Žalčio žvyneliai ir visas kūnas iš viršaus yra metalinės spalvos, apačia - balta su juodais dryžiais, tačiau ryškiausios yra oranžinės, kartais geltonos dėmės galvos šonuose.
Lietuvos saugomų rūšių sąrašo taksonai (rūšys) įvertinti pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus ir priskirti prie IUCN kategorijų.
Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) – vienas iš gausiausių žinduolių būrių. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę aktyviai skraidyti. Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.
Žinduoliai, arba žvėrys (lot. Mammalia) – stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra iš viso apie 5416 žinduolių rūšių. Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašytos 23 žinduolių rūšys. Žinduoliai yra gyvavedžiai, išskyrus kloakinius, kurie deda kiaušinius ir jauniklius žindo pienu.
Iki 2019 m. Lietuvos raudonojoje knygoje aprašytos 767 gyvūnų, augalų, kerpių ir grybų rūšys. Lentelėje pateikiama, kaip saugomos rūšys yra pasiskirsčiusios pagal grupes ir raudonosios knygos kategorijas.
Lietuvos raudonosios knygos pirmasis sąrašas, kuris šiuo metu vadinamas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašu, buvo patvirtintas 1976 metais. Daugėjant informacijos ir tyrimų duomenų Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo šį sąrašą 2019 m. sutrumpinti.
Lietuvos raudonoji knyga – tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.
1959 m. priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, Lietuvoje pradėta galvoti apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus.
Gydymas dėlėmis - Hirudoterapija, naudojama medicinos praktikoje daugiau kaip 3 tūkst. metų. Garsus praeities gydytojas Avicena savo darbuose aprašė, kaip ir kada galima naudoti dėles. Medicininė dėlė yra „vienkartinis instrumentas" ir naudojama tik vienintelį kartą, todėl pacientas gali būti saugus ir nebijoti užkrėtimų.
Į Lietuvos raudonąją knygą iki 2019 m. buvo įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.
Pasaulio, šalies, regiono retų ir nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių sąrašas vadinamas raudonąja knyga (rašomas mažosiomis raidėmis, be kabučių).
Pervalkos įlankoje pradėti nendrynų šalinimo darbai siekiant išsaugoti retą augalų rūšį – vandeninę plaumuonę (Nymphoides peltata). Vandeninė plaumuonė – augalų rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonosios knygos I (E) apsaugos kategoriją.
Lietuvos paštas išleidžia du naujus pašto ženklus, kuriuose bus pavaizduotos dvi mielos Raudonosios knygos retenybės - ąžuolinė miegapelė ir beržinė sicista.
Po Pirmojo pasaulinio karo visoje Europoje nelaisvėje gyvenę stumbrai buvo galutinai išmedžioti. Tik didžiulės mokslininkų pastangos veisti stumbrus iš keliolikos zoologijos soduose išlikusių gyvūnų bei padidinus jų skaičių grąžinti šią rūšį į laisvę leido populiaciją atkurti. Tačiau specialistai pastebi, kad nesiimant tinkamų priemonių, stumbrai vėl gali išnykti.
Veiklos rūšių, galinčių sukelti grėsmę griežtai saugomų rūšių individams arba rūšių radavietėms ar augavietėms, sąrašas iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių įstatymo 1-ojo priedo.
2017 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių miestelio, pastebėtas rudasis lokys. Į Raudonąją knygą įtrauktą gyvūną šį pirmadienį užfiksavo medžiotojų vaizdo stebėjimo kameros, jis atėjo į pašėrimą, kur medžiotojai buvo palikę maisto gyvūnams.
Praėjusią savaitę Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys Šilutės rajone aptiko ką tik lizdą palikusį pelėdikės (lot. Athene noctua) jauniklį.
Pajūrio regionio parkas, savo Facebook paskyroje, paskelbė, kad 2018 m. balandžio 12 d. Baltijos jūroje, ties Karkle, žvejas gaudyklėje rado du vijūnus (lot. Misgurnus fosilis).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. teikia pagalbą visą parą, septynias dienas per savaitę paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.
Kai kurios gyvūnų, augalų ar grybų rūšys gali nebūti neišsaugotos ir dėl ekonominių kriterijų, LRT RADIJUI sakė Botanikos instituto laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius.
Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. šalyje galioja draudimas kirsti ir genėti saugotinus medžius intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu.
Lietuvoje saugomų rūšių teisinį reglamentavimą apibrėžia Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.
- Adolph W. – „Materialy do znajomosci fauny pszczol Wilenszczyzny“ // „Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie“ – 1934 m. – T.8.
- Aliukonis A. – „Plačiosios dusios (Dytiscus latissimus L.) ir dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus De Geer) populiacijų dinamikos tyrimai Labanoro regioniniame parke esančiame Minėlio ežere 2009 metais“ // „Raudoni lapai“ – 2010 m. – Nr.12: 10–13.
- Buczyński P., Tończyk G., Bielecki A., Cichocka J., Kitowski I., Grzywaczewski G., Pakulnicka J. – „Occurrence of the medicinal leech (Hirudo medicinalis) in birds’ nests“ // „Biologia“ – 2014 m.
- Ceylan M., Çenkaya O., Kvist S. – „Function of the waterfowl nests as reproduction and living areas for leeches (Annelida: Hirudinea)“ // „Animal Reproduction Science“ – 2021 m.
- „Lietuvos raudonoji knyga“ // Vilnius, 1992 m.
- Andersson L., Kriukelis R., Skuja S. – „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje“ // Vilnius, 2005 m.
- Balčiauskas L., Trakimas G., Juškaitis R., Ulevičius A., Balčiauskienė L. – „Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Antras papildytas leidimas“ // Vilnius, 1999 m.
- Baranauskas K., Dagys M., Gudžinskas Z., et al. – „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“ // Vilnius, 2015 m.
- Bukelskis E., Kesminas V., Repečka R. – „Lietuvos žuvys. Gėlavandenės žuvys“ // Vilnius, 1998 m.
- Gaigalas K., Gerulaičius A., Krotas R., Maniukas J. – „Žuvys ir žuvininkystė“ // „Nemunas“ – V., 1978 m. – D.2.
- Gaigalas K., Gerulaitis A., Kesminas V., Milerienė E., Repečka R., Valušienė V., Žiliukas V., Žiliukienė V. – „Lietuvos retosios žuvys“ // Vilnius, 1992 m.
- Gurskas A. – „Lietuvos moliuskų katalogas“ // Kaunas, 2010 m.
- Gurskas A. – „Lietuvos sausumos sraigės“ // Kaunas, 1997 m.
- Gurskas A. – „Profesoriaus Pranciškaus Šivickio malakologinė kolekcija“ // Kaunas, 2002 m.
- Aleknonis A. – „Juodieji gandrai Rūdšilyje“ // „Mūsų gamta“ – 1976 m. – Nr.7.
- Aleknonis A. – „Liekių gervės“ // „Mūsų gamta“ – 1974 m. – Nr.11.
- Budrys R., Kretavičiūtė D. – „Quantitative changes of Anseriformes and Charadriformes in one Island of the lake Kretuonas (East Lithuania) in 1970–1989“ // „Acta Ornithologica Lithuanica“ – 1992 m. – Nr.5–6: 57.
- Andersson L., Kriukelis R., Skuja S. – „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje“ // Vilnius, 2005 m.
- Balčiauskas L., Trakimas G., Juškaitis R., Ulevičius A., Balčiauskienė L. – „Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Antras papildytas leidimas“ // Vilnius, 1999 m.
- Baranauskas K., Dagys M., Gudžinskas Z., et al. – „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“ // Vilnius, 2015 m.
- Andersson L., Kriukelis R., Skuja S. – „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje“ // Vilnius, 2005 m.
- Baranauskas K., Dagys M., Gudžinskas Z., et al. – „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“ // Vilnius, 2015 m.
- Biteniekytė M., Rėlys V. – „The checklist of Lithuanian spiders (Arachnida: Araneae)“ // „Biologija“ – 2011 m. – Vol.57(4): 148–158.
- Lietuvos raudonoji knyga // Vilnius, 2007 m.
- Lietuvos raudonoji knyga // Vilnius, 2021 m.
- Ramoškaitė R. – „Vepriškų žemapelkės vorai“ // „Lietuvos moksleivių gamtininkų mokslinės konferencijos pranešimai“ – Vilnius, 1994 m.
- Adolph W. – „Materialy do znajomosci fauny pszczol Wilenszczyzny“ // „Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie“ – 1934 m. – T.8.
- Arbatiauskas К.С. – „Новый и редкий для Литовской ССР вид шмелей“ // „Сообщения и описания 1985 года“ – Вильнюс, 1985 m.
- Bagdzius Б.К. – „Сиг озера Плателяй и воспроизводство его запасов“ // „Тр. АН ЛитССР. Сер. Б.“ – 1958 m. – Т.4(6).
- Balbierius A. – „Šikšnosparniai skrenda per Ventės ragą“ // „Mūsų gamta“ – 1981 m. – Nr. 9.
- Balbierius A. – „Žieduoti šikšnosparniai“ // „Mūsų gamta“ – 1987 m. – Nr. 5.
- Balbierius A., Pauža D. – „Mažasis nakviša Lietuvoje“ // „Mūsų gamta“ – 1981 m. – Nr. 10.
Uldukai, karveliai ir balandžiai yra skirtingi, tačiau kartais painiojami paukščiai dėl jų panašios išvaizdos ir elgsenos. Šie paukščiai priklauso karvelinių paukščių (lot. Columbiformes) būrio, karvelinių (lot. Columbidae) šeimos – atstovams, todėl jų panašumas nėra atsitiktinis.
