Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. teikia pagalbą visą parą, septynias dienas per savaitę paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.
Ką daryti, jei radote sužeistą laukinį gyvūną?
Praneškite telefonu: 112, susisiekite konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu:
Laukinių gyvūnų globos centro teikiamos paslaugos
- Užtikrina sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją.
- Rūpinasi išgydytų ir galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimu į natūralias buveines ar perdavimu kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti.
- teikiama veterinarinė pagalba laukiniams gyvūnams, jų globa, reabilitacija pagerina laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidina jų paleidimo į laisvę tikimybę ir sudaro didesnes perdavimo laikyti tinkamomis sąlygomis galimybes.
Laukinių gyvūnų globos centro aplinka
Įkurtas modernus laukinių gyvūnų globos centro pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo - reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais.
Ar visada reikia gelbėti sužeistą gyvūną?
Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Gyvenimas gamtoje kartais būna negailestingas ir žiaurus, tačiau bandydami į jį kištis galime tik dar labiau pabloginti esamą situaciją.
Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Išgelbėdami vieną nusilpusį gyvūną mes galime pakenkti kitam, sveikam ir stipriam tos pačios ekosistemos nariui.
Tad laukinių gyvūnų gelbėjimo tikslas turi būti padėti nuo žmonių veiklos nukentėjusiems gyvūnams, taip mažinant mūsų pačių poveikį gamtai, o ne daryti dar didesnę įtaką jai.
Kaip atskirti sergantį gyvūną?
Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Dėl to dažnai būna sunku pastebėti, kada jiems reikia pagalbos, tačiau visi gyvūnai turi tam tikrus ženklus, kuriais vadovaujantis pavyksta suprasti, kada reikėtų susirūpinti jų būkle:
- Matomos akivaizdžios žaizdos arba kraujavimas.
- Jei mažą gyvūną (pvz., paukštį ar smulkų žinduolį) pagavo šuo ar katė, visada kyla pavojus, kad įkandimo ar įdrėskimo vietos bus infekuotos, net jei žaizdos ir neatrodo didelės.
- Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Jei gyvūnas nepabėga jums priėjus yra didelė tikimybė, kad jis ligotas arba sužeistas.
- Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Tačiau, jei paukštis papūtęs plunksnas, kai lauke šilta, tai ženklas, kad jis prastai jaučiasi.
- Gyvūno sutrikusi pusiausvyra, koordinacija, jis šlubuoja, neįprastai krypuoja.
- Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis. Verta pastebėti, kad gyvūnų kvėpavimas padažnėja ir esant aukštai oro temperatūrai.
- Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
- Gyvūnas stovi susikūprinęs – tai vienas pagrindinių skausmo pilvo srityje požymių.
Ką daryti radus paukščio jauniklį?
Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina. Štai kaip nustatyti, ar reikia imtis veiksmų.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar paukštis yra dar tik „kūdikis“ (iškritęs iš lizdo) ar jau beveik savarankiškas jaunas paukštis.
Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Šie paukščiai paprastai turi retas plunksnas ant viso kūno, gali paskristi nedidelius atstumus, bet gerai skraidyti dar nemoka.
Jaunikliai, kuriems pagalba nereikalinga
Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal – jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Jaudintis dėl to nereikėtų – jie grįš prižiūrėti ir tą, kurį radote, ir dažniausiai tai padaro vos žmogui pasitraukus.
Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai – sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai. Gali būti, kad kol stebite jauniklį, jus stebi jo tėvai, laukdami kada pasitrauksite ir jiems bus saugu grįžti pas savo vaiką.
Jaunikliai, kuriems pagalba reikalinga
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Jei radote lizdą, beje, jis gali būti gerai paslėptas, grąžinkite paukštį atgal.
Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.
