Juodoji gulbė

Juodoji gulbė (lot. Cygnus atratus, angl. Black Swan) - specialiai arba atsitiktinai introdukuota paukščių rūšis, tačiau Lietuvoje savarankiškų populiacijų nesusikūrusi.

Juodoji gulbė yra stambi vandens paukščių gulbinių šeimos atstovė, dažniausiai aptinkama pietrytinėje ir pietvakarinėje Australijos dalyse. Ši paukštė išsiskiria beveik vien juoda plunksnų spalva ir ryškiai raudonu snapu su šviesiu galiuku. Baltos plunksnos aptinkamos tik jos sparnų kraštuose, kurie akivaizdžiau matomi, kai ji skrenda ar plasnoja.

Australijoje juodoji gulbė neturi aiškių migracijos maršrutų – jos kelionės dažnai priklauso nuo kritulių kiekio ir vandens telkinių būklės. Jeigu tam tikruose regionuose pasitaiko drėgnas periodas, paukštės keliauja ten veistis, tačiau prasidėjus sausrai gali palikti net ir neperėtus kiaušinius bei nevisiškai užaugusius jauniklius, kad grįžtų į vandeningesnes vietoves.

Dėl dekoratyvios išvaizdos šios gulbės XIX amžiuje buvo įvežtos į įvairius pasaulio kraštus. Kai kurioms jų pavyko ištrūkti iš laikymo sąlygų bei sukaupti nedideles, tačiau stabilias populiacijas gamtoje. Iš pradžių aprašyta Anglijos gamtininko Džono Leitamo (John Latham) 1790 m., juodoji gulbė seniau priklausė savitam genčiai „Chenopis“.

Daug kur šios paukštės gyvena po vieną arba nedidelėmis grupėmis, tačiau tinkamomis sąlygomis gali susiburti ir į didelius būrius, siekiančius šimtus ar net tūkstančius individų. Dažnai laikomos zoologijos soduose, privačiose kolekcijose, o pabėgusios gali pasirodyti ir toli už natūralaus arealo ribų. Australijos vakarinėje dalyje ji laikoma regioniniu simboliu, o Anglijos miestelyje Doliše (Dawlish), kur yra introdukuota, tapo miestelio įvaizdžio dalimi.

Išvaizda ir kūno sudėjimas

Suaugusi juodoji gulbė turi beveik visiškai juodą plunksnų apdarą, o išskleistų sparnų kraštai balti. Snapas ryškiai raudonas su šviesiu galiuku, kojos ir pėdos – tamsiai pilkos. Patelė (dažnai vadinama „pene“, o patinas – „gobu“) paprastai būna kiek mažesnė, su trumpesniu ir ne tokiu tiesiu snapu. Jauniklių plunksnos būna pilkai rudos, su šviesesniais kraštais.

Suaugusios paukštės ilgis svyruoja tarp 110 ir 142 cm, svoris – nuo 3,7 iki 9 kg, o išskleistų sparnų tarpugalis siekia 1,6–2 m. Ji turi santykinai ilgiausią kaklą tarp visų gulbių, išlenktą „S“ forma. Garsų paletėje – muzikalūs, plačiai sklindantys šūksniai, švelnūs ūksėjimai bei švilpesiai, ypač gąsdinant priešą ar veisimosi metu.

Gyvenamoji aplinka ir elgsena

Australijoje juodoji gulbė dažniausiai pastebima pelkėse, ežeruose, upėse, turinčiuose tiek panirusių, tiek virš vandens iškilusių augalų. Ji gerai prisitaikiusi plaukioti, neria negiliai, o jei vanduo gilesnis, gali panirti stačia galva (uodega aukštyn). Pagrindinę mitybos dalį sudaro vandens augalai ir dumbliai, tačiau jei potvynių metu įprastos maisto atsargos nepasiekiamos, gali maitintis ir sausumoje augančiais augalais.

Kaip ir dauguma gulbių, juodoji gulbė yra monogamiška – paprastai poruojasi visam gyvenimui, nors apie 6% porų išsiskiria. Kai kurios poros būna net tos pačios lyties (vyrauja patinų poros), kurios įvairiais būdais įsigyja kiaušinių (pavyzdžiui, sukurdamos trumpalaikes trijules su patele, o vėliau ją išvarydamos).

Pietų pusrutulyje veisimosi laikotarpis dažniausiai sutampa su žiemos mėnesiais (nuo vasario iki rugsėjo). Lizdą pora suka iš nendrių ir kitų augalų, dažniausiai seklioje vietoje ar salelėje, o jį pritaiko naudoti kasmet. Dėtyje paprastai būna 4–8 šviesiai žalsvo atspalvio kiaušiniai, kuriuos abu paukščiai perina maždaug 35–40 dienų. Išsiritę jaunikliai lieka tėvų priežiūroje apie devynis mėnesius.

Ypatingos aplinkybės ir populiacija

Natūralioje aplinkoje juodoji gulbė pasižymi nomadišku gyvenimo būdu. Esant palankioms lietaus sąlygoms, paukštės keliauja į labiau drėgnus regionus. Jei drėgmė išnyksta, kol jaunikliai dar nepakankamai užaugę, suaugusios gulbės gali palikti lizdus ir grįžti į tinkamesnes buveines. Kaip ir kiti vandens paukščiai, šios gulbės vienu metu išmeta visas plasnojamąsias plunksnas ir kurį laiką negali skraidyti, todėl apsistoja didesniuose, saugesniuose vandens plotuose.

Įvairiose pasaulio vietose įvykusi introdukcija lėmė, kad juodoji gulbė tapo ne vien Australijos simboliu, bet ir kitų regionų ornamento dalimi. Šiuo metu visame pasaulyje priskaičiuojama iki pusės milijono šių paukščių, ir šiai rūšiai negresia išnykimas. Savo egzotika bei istoriškai intriguojančiu statusu ji ir toliau žadina žmonių vaizduotę bei traukia ornitologų dėmesį.