Rudasis ibis

Rudasis ibis (lot. Plegadis falcinellus, angl. Glossy Ibis) - ibisinių (lot. Threskiornithidae) šeimos paukštis yra pastebimas Lietuvoje nuo 1951 metų. 

Rudasis ibis yra vandens paukštis, kiek mažesnis už pilkąjį garnį. Suaugę patinai yra tamsiai rausvai rudi, kūnas žvilga metalo blizgesiu, o sparnai – ryškiai žalsvi su purpuriniu atspalviu. Apatinė kūno dalis raudonai ruda. Snapas ilgas, išlenktas žemyn, rusvas. Kojos taip pat rusvos, rainelė rausvai ruda. Patelė panaši į patiną, tik jos plunksnų spalva rudesnė. Jauniklių kaklas pilkai rudas su baltomis dėmelėmis, trumpesniu snapu.

Rudasis ibis gyvena pertrauktu arealu – nuo Balkanų pusiasalio iki Mianmaro, šiaurėje siekia Vengriją, Volgos deltą, o pietuose – Indostano pusiasalį, Iraną ir Mažąją Aziją. Taip pat sutinkamas Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje. Žiemoja Karibų jūros salose, Afrikoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Lietuvoje užregistruotas vos keletą kartų.

Dažniausiai rudasis ibis aptinkamas atvirose, pelkėse gausiai apaugusiose vandens augalija, upių pakrantėse, sekliose ežerų bei jūrų įlankose. Mėgsta atviro kraštovaizdžio vietas su plačiomis seklumomis, kur dienos metu ieško maisto. Maitinasi dumblėtuose plotuose, yra baikštus ir gana tylus, laikosi būreliuose. Peri kolonijomis kartu su garniais, naktikovais, kormoranais, rečiau – savarankiškai. Lizdus krauna tarp nendrių ar krūmų, neretai užima senus garnių lizdus. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos abu paukščiai perina apie 22 dienas. Jaunikliais maždaug mėnesį rūpinasi abiejų tėvų pora.

Rudasis ibis minta vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, kirmėlėmis, moliuskais, varliagyviais, žuvų mailiumi bei augalinėmis dalimis. Mityba kinta pagal sezoną: pasirodžius gausesniam buožgalvių ar skėrių kiekiui, ibis iškart persiorientuoja į šią naują maisto bazę.