Svetainės pritaikymo įrankiai

Lietuvoje saugomų rūšių teisinį reglamentavimą apibrėžia Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

Šis įstatymas nustato su natūralioje aplinkoje gyvenančių ar laikinai pastebimų, ar aptinkamų saugomų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsaugą ir apsaugos reglamentavimu susijusius visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, šelfe ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje.

Saugomų rūšių teisinis reglamentavimas Lietuvoje 2021 m.
Šliužas / Pav. Lietuvos raudonoji knyga, 2021 / CC

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas nurodo, kad saugoma rūšis – tai nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis ir šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Lietuvoje saugomų rūšių apsauga užtikrinama:

  1. steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos priemones;
  2. rengiant ir įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos planus;
  3. reguliuojant ir kontroliuojant saugomų rūšių naudojimą;
  4. veisiant saugomas rūšis nelaisvėje ir vėliau populiacijų palaikymo tikslais išleidžiant arba perkeliant į laisvę;
  5. atliekant saugomų rūšių buveinių priežiūrą ir tvarkymą, atkuriant sunaikintas buveines, kuriant biotopus;
  6. atliekant saugomų rūšių apsaugos būklės tyrimus ir stebėseną, rūšių tiriamuosius ir kitus darbus, reikalingus saugomų rūšių apsaugai organizuoti ir naudojimui reguliuoti;
  7. organizuojant duomenų apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes kaupimą saugomų rūšių informacinėje sistemoje;
  8. nustatant griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos reglamentus;
  9. vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai projektus, atliekant planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir šių įvertinimų pagrindu ribojant ar draudžiant ūkinę ar kitokią veiklą, kuri gali daryti neigiamą poveikį saugomoms rūšims;
  10. taikant teisinę atsakomybę už nustatyto rūšių apsaugos režimo pažeidimus, nustatant padarytos žalos atlyginimą;
  11. ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie saugomų rūšių išsaugojimo svarbą;
  12. prisijungiant prie tarptautinių susitarimų dėl saugomų rūšių apsaugos ir įgyvendinant jų reikalavimus;
  13. taikant kitas saugomų rūšių apsaugos būklę palankiai veikiančias ir jų išsaugojimą užtikrinančias priemones.

Saugomų rūšių naudojimas – tai saugomų rūšių individų paėmimas iš gamtos, prekyba saugomomis rūšimis ir gaminiais iš jų, paimtų iš gamtos saugomos rūšies individų laikymas nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams, negyvų saugomų gyvūnų ir jų dalių perdirbimas ar viešas eksponavimas, taip pat saugomos rūšies individų stebėjimas, žymėjimas, veisimas, filmavimas, fotografavimas. Saugomų rūšių naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytos Saugomų rūšių naudojimo tvarkos, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir kitų teisės aktų.

Saugomų rūšių apsaugos ir jų naudojimo valstybinį reglamentavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įsakymu tvirtina Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kurį rengia ir peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija leidžia informacinį leidinį – Lietuvos raudonąją knygą. Juo visuomenė supažindinama su Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, jų statusu, paplitimu, jų ekologija ir biologija, populiacijų gausumu, joms gresiančiu pavojumi, rūšių apsaugos būkle.

Lietuvos raudonosios knygos komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Komisija sudaroma iš mokslo ir mokymo institucijų, Aplinkos ministerijos atstovų.

Lietuvos raudonosios knygos komisiją sudaro: pirmininkas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius; pirmininko pavaduotojas – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Linas Balčiauskas; sekretorius (narys) – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė ir nariai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos instituto lekt. dr. Žydrūnas Preikša; Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis; Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus  Rašomavičius; Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Ilona Jukonienė; Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė; Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Povilas Ivinskis; Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Arbačiauskas; Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Dagys; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Botanikos ir genetikos katedros prof. dr. Ernestas Kutorga; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Zoologijos katedros doc. dr. Andrius Petrašiūnas.

2021 m. Lietuvos raudonoji knyga parengta pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-340 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Sąrašas  įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos.

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba