Juodasis gandras

Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra, angl. Black Stork, vok. Schwarzstorch) – stambus gandrinių (lot. Ciconiidae) šeimos paukštis, pirmą kartą aprašytas Karolio Linėjaus veikale Systema Naturae 1758 m. Tai retokas, bet plačiai paplitęs paukštis, kurio kūno ilgis siekia 95–100 cm, o sparnų plotis – 145–155 cm. Suaugęs juodasis gandras pasižymi juodomis blizgančiomis plunksnomis su žalsvu ir purpuriniu atspalviu, balta pilvine dalimi, ilgomis raudonomis kojomis bei smailiu raudonu snapu.

Juodasis gandras yra pastebimas Lietuvoje nuo 1951 metų.

Juodasis gandras yra migracinė rūšis. Europoje perintys paukščiai žiemoja tropinėje Afrikoje į pietus nuo Sacharos, o Azijos populiacijos – Indijos subkontinente. Įdomu tai, kad migruodami jie vengia tiesiai kirsti dideles jūros platybes: aplenkia Viduržemio jūrą, skrisdami per Gibraltarą vakaruose, Sicilijos sąsiaurį viduryje arba Levantą rytuose. Pietų Afrikoje egzistuoja ir atskira ne migruojanti populiacija.

Skirtingai nei baltojo gandro atstovai, juodieji gandrai yra labai baikštūs ir slapūs. Juos dažniausiai galima pamatyti vienišus arba poromis, šalia upių, pelkių ar miškų vandens telkinių. Jie minta daugiausia varliagyviais, smulkiomis žuvimis ir vabzdžiais, ramiai brisdami sekliame vandenyje ir tykodami grobio.

Perėjimui renkasi didelius miško medžius – dažniausiai lapuočius, bet kartais ir spygliuočius. Kalnuotose vietovėse lizdus krauna ir ant uolų atbrailų. Patelė deda 2–5 pilkšvai baltus kiaušinius, kuriuos per 32–38 dienas peri abu tėvai. Jaunikliai lizdą palieka po 60–71 dienos.

Priešingai nei baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia), juodas gandras labai nemėgsta žmonių, todėl gyvena miškuose, tiksliau sengirėse, kur sunku sutikti žmogų.

Įdomūs faktai apie juodąjį gandrą

• Šis paukštis laikomas vienu slapčiausių Europos gandrų – dažnai gyvena giliuose miškuose, toli nuo žmogaus.
• Nors paplitęs plačiai, jis niekur nėra gausus – jo populiacija nyksta kai kuriose vietose (pvz., Indijoje, Kinijoje, Vakarų Europoje), bet plečiasi Iberijos pusiasalyje.
• Juodasis gandras yra įtrauktas į tarptautinius apsaugos susitarimus: AEWA (Afrikos–Eurazijos vandens paukščių apsaugos susitarimą) bei CITES konvenciją.
• Pietų Korėjoje šis paukštis pripažintas gamtos paminklu Nr. 200 dar 1968 m. gegužės 31 d.
• Skirtingai nei baltasis gandras, kuris dažnai peri arti žmonių, juodasis gandras renkasi atokius plotus. Tai rodo, kad rūšis labai priklausoma nuo natūralių miškų ir švarių upių išlikimo.
• Jų populiacijų tyrimai padeda suprasti migracijos koridorius ir vandens ekosistemų būklę, todėl juodieji gandrai yra svarbūs aplinkosaugos indikatoriai.