Svetainės pritaikymo įrankiai

Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas

🐬 Šlakis arba šlakys, jūrinis upėtakis (lot. Salmo trutta trutta, angl. Brown Trout, Sea Trout, Amu-darya Trout, Aral Salmon, Blacktail, Brook Trout, vok. Forelle, Atlantische Forelle) – lašišinių (lot. Salmonidae) šeimos lašišažuvė (lot. Salmoniformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Šlakis (lot. Salmo trutta trutta, angl. Brown Trout, Sea Trout, Amu-darya Trout, Aral Salmon, Blacktail, Brook Trout, vok. Forelle, Atlantische Forelle)
Šlakis (lot. Salmo trutta trutta, angl. Brown Trout, vok. Forelle) / Nuotr. Arjan Bakker / CC BY-NC-ND 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą šlakis įrašytas 1981 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos šlakis buvo išbrauktas 2000 metais.

Šlakiai daugiausia gyvena jūroje, tačiau neršti migruoja į šaltiniuotus upelius ir upes. Jaunikliai 2–3 m. praleidžia upėse, po to 1–2 m. auga jūroje. Kai kurie individai pasilieka gyventi upėse visam laikui ir tuomet sunkiai atskiriami nuo upėtakių. Jaunikliai minta vabzdžių lervomis bei vandenyje plukdomais bestuburiais, o suaugę – smulkiomis žuvimis ir vėžiagyviais. Subrendę šlakiai sveria nuo 1 iki 7 kilogramų.

Šlakiai lytiškai subręsta būdami 4–6 m. amžiaus, kai sveria apie 1–2 kilogramus. Nerštas vyksta spalio–lapkričio mėn. šaltose, srauniose, žvirgždėtu dugnu pasižyminčiose upių vietose. Patelės ikrelius užkasa į žvyrą. Vislumas – nuo 4 iki 8 tūkst. ikrelių. Po neršto šlakiai grįžta į jūrą ir per gyvenimą neršia kelis kartus.

1992 m. šlakių populiacija Lietuvoje sudarė keliasdešimt tūkstančių žuvų, tačiau daugelyje upių šlakiai buvo aptinkami tik pavieniui. Didesnių koncentracijų anksčiau buvo stebėta Šalpės, Egluonės, Mėškeros upėse – iki 15–20 individų hektare.

Šlakis paplitęs Šiaurės Atlanto vandenyno rytinėje pakrantėje – nuo Barenco iki Baltosios, Baltijos bei Juodosios jūrų baseinų. Lietuvoje šlakiai gyvena Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, taip pat Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos upėse bei jų intakuose. Retai užplaukia ir į Šventosios (pajūrio) bei Ventos baseinus.

Lietuvoje šlakiai ir jų nerštavietės buvo saugomos Bartuvos, Jūros, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Taip pat buvo taikoma žuvų bei jų buveinių apsauga ir vykdomas dirbtinis veisimas.

Šlakių populiacijų nykimas siejamas su užtvankų statyba be žuvitakių, vandens tarša ir brakonieriavimu nerštavietėse.


Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas

Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas

🚫 Kopijuoti, dauginti bei platinti informaciją galima tik gavus raštišką autoriaus sutikimą arba mokymo tikslais (nedidelėmis apimtimis, t.y. apie 10 tūkst. simbolių) pateikiant nuorodą į www.raudonojiknyga.lt 👌

🤖 AI Use Forbidden    Human-Crafted 🧠   Not for Machine Learning    Respect the Artist 🎨

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba