Introdukuota rūšis

Introdukuota rūšis – tai augalų ar gyvūnų rūšis, kuri žmogaus veiklos dėka perkelta iš vienos buveinės į kitą, kur natūraliai nebūtų paplitusi. Introdukcija gali būti tikslinga, siekiant naudos žmogui, arba atsitiktinė, kai organizmai perkelti netyčia, nesistengiant jų įkurdinti naujoje aplinkoje.

Tikslinga introdukcija

Nuo seniausių laikų žmonės introdukavo įvairias augalų ir gyvūnų rūšis siekdami pritaikyti jas savo poreikiams. Dalis rūšių buvo sukultūrintos, o kitos perkeltos tiesiogiai iš laukinių buveinių. Pavyzdžiui:

• Rytų Azija yra vienas svarbiausių vietinių augalų sukultūrinimo centrų. Čia prijaukinti ir pradėti auginti kviečiai (lot. Triticum), ryžiai (lot. Oryza sativa), sojos (lot. Glycine max), obelys (lot. Malus domestica), kriaušės (lot. Pyrus), taip pat kiti augalai.
• Bulvės (lot. Solanum tuberosum) XVI a. buvo introdukuotos į Europą iš Pietų Amerikos.
• Kviečiai, kilę iš Artimųjų Rytų laukinių rūšių, plito Europoje, Azijoje ir Amerikoje per prekybą bei kolonizaciją.
• Iš Viduržemio jūros regiono į pasaulį paplito lubinai (lot. Lupinus), linai (lot. Linum usitatissimum), dobilai (lot. Trifolium), taip pat įvairios daržovės.

Be maistinių augalų, žmonės taip pat introdukuoja dekoratyvinius augalus. Pavyzdžiui, Lietuvoje pasodinti paprastieji kaštonai (lot. Aesculus hippocastanum), didžialapės liepos (lot. Tilia platyphyllos), žaliosios rutos (lot. Ruta graveolens) ir tulpės (lot. Tulipa). Kartais rūšys introdukuojamos siekiant kovoti su kenkėjais ar ligomis.

Atsitiktinė introdukcija

Ne visos introdukcijos vyksta tikslingai. Kai kurios rūšys yra perkeliamas netyčia, pavyzdžiui:

• Laivų dėka į salas neretai patekdavo žiurkės (lot. Rattus) ar katės (lot. Felis catus), kurios smarkiai paveikė vietines ekosistemas.
• Augalų sėklos gali plisti su kroviniais, žemės ūkio įranga ar kitais transportavimo būdais.

Introdukcijos pasekmės

Introdukcija ne visada būna naudinga. Naujose buveinėse introdukuotos rūšys gali tapti invazinėmis – nustelbiančiomis ar net visiškai išnaikinančiomis vietines rūšis. Tai dažniausiai nutinka, kai:

• Introdukuota rūšis neturi natūralių priešų.
• Naujoje aplinkoje jai sudaromos palankios sąlygos sparčiai daugintis.

Pavyzdžiui, invazinėmis laikomos rūšys, kurios plinta intensyviai žmogaus pagalba arba savarankiškai, kaip Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) ar raudonausiai vėžliai (lot. Trachemys scripta elegans). Jos daro didelę žalą vietinėms ekosistemoms, išstumdamos vietines rūšis ir sutrikdydamos ekologinę pusiausvyrą.

Santrauka

Introdukuotos rūšys turi didelę įtaką gamtai ir žmogaus veiklai. Nors tikslinga jų introdukcija dažnai atneša naudos, neapgalvotas ar atsitiktinis rūšių perkėlimas gali sukelti rimtų ekologinių problemų, todėl introdukcijos procesai reikalauja atsargumo ir ilgalaikės analizės.