Planktonas

Planktonas - smulkūs organizmai, kurie plūduriuoja atviruose vandenyse, paprastai netoli vandens telkinio paviršiaus. Planktoniniai organizmai dažnai gali judėti, bet dauguma jų tokie maži, kad prieš stiprias sroves nepasislenka į priekį.

Planktonas yra įvairi organizmų kolekcija, kuri dreifuoja vandenyje (arba ore), bet negali aktyviai stumtis prieš sroves (ar vėją). Atskiri organizmai, sudarantys planktoną, vadinami plankteriais. Vandenyne jie yra svarbus maisto šaltinis daugeliui mažų ir didelių vandens organizmų, tokių kaip dvigeldžiai, žuvys ir baliniai banginiai. Jūrų planktonui priskiriamos bakterijos, archėjos, dumbliai, pirmuonys, mikroskopiniai grybai ir dreifuojantys arba plaukiojantys gyvūnai, gyvenantys sūriame vandenynų vandenyje ir sūriuose estuarijų vandenyse. Gėlavandenis planktonas yra panašus į jūrinį planktoną, tačiau randamas ežeruose ir upėse. Dažniausiai planktonas tiesiog dreifuoja ten, kur juos nuneša srovės, nors kai kurie, pavyzdžiui, medūzos, plaukia lėtai, bet nepakankamai greitai, kad galėtų kontroliuoti srovių įtaką. Nors paprastai manoma, kad planktonas yra vandenyje gyvenantis, yra ir ore esančių versijų, kurios dalį savo gyvenimo gyvena dreifuodami atmosferoje. Šie aeroplanktonai apima augalų sporas, žiedadulkes ir vėjo išsklaidytas sėklas. Jie taip pat gali apimti mikroorganizmus, patekusius į orą nuo sausumos dulkių audrų, ir vandenyno planktoną, kurį į orą nunešė jūros purslai. Nors daugelis planktono rūšių yra mikroskopinio dydžio, planktonas apima įvairaus dydžio organizmus, įskaitant didelius organizmus, tokius kaip medūzos. Taip yra todėl, kad planktoną apibrėžia jų ekologinė niša ir judrumo lygis, o ne bet kokia filogenetinė ar taksonominė klasifikacija. „Planktono“ kategorija išskiria šiuos organizmus nuo plūduriuojančių vandens paviršiuje, vadinamų Neustonu, tų, kurie gali plaukti prieš srovę, vadinamą nektonu, ir tų, kurie gyvena jūros dugne, vadinamų bentosu.