Soredė

Sorèdė (lot. soredium, kilęs iš gr. sōros – „krūva“) – kai kurių kerpių vegetatyvinio dauginimosi organas, turintis smulkių gumulėlių pavidalą. Ji formuojasi kerpės gniužulo fotosintetinančiame sluoksnyje, kai praplyšta viršutinis žievės sluoksnis.

Sorėdę sudaro glaudžiai susijungusios dumblio ląstelės, apgaubtos smulkiais grybienos hifais. Tokia struktūra leidžia kerpei daugintis ne tik grybienos ar sporomis, bet ir tiesiogiai išnešiojant sorėdes – vėjo, vandens ar gyvūnų pagalba jos patenka į naujas vietas. Ten sorėdės pradeda augti į naują kerpės gniužulą, jei aplinkos sąlygos tinkamos.

Ypatybės

• Sorėdės yra vienas efektyviausių kerpių prisitaikymo būdų, nes jos iš karto perneša abi būtinąsias dalis – dumblį ir grybą.
• Skirtingos rūšys sorėdes formuoja įvairiose gniužulo vietose: ant paviršiaus, kraštuose ar giliuose įtrūkimuose.
• Kai kurios kerpės (pvz., ramalinos, plaušabudės) beveik visai nesidaugina sporomis, o daugiausia vegetatyviai per sorėdes.
• Sorėdžių gausa ant kerpės paviršiaus dažnai rodo, kad rūšis prisitaikiusi prie dinamiškos aplinkos ir sparčiai plinta.
• Kadangi sorėdės plinta pasitelkusios vėją, jų galima rasti net labai toli nuo pirminių radimviečių – taip paaiškinamas kai kurių kerpių itin platus paplitimas.