🍄 Auksaspalvis minkštenis (lot. Erastia salmonicolor, sin. Hapalopilus salmonicolor, angl. Salmon Bracket, vok. Rosafarbener Saftporling) – kempininių (lot. Polyporaceae) šeimos grybas, kurį XIX a. m. atrado ir aprašė Mailsas Berkelis ir Mosis Kurtis (Berk. & M.A. Curtis).
Į Lietuvos raudonąją knygą auksaspalvis minkštenis įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos auksaspalvis minkštenis buvo išbrauktas 2019 metais.
Auksaspalvis minkštenis yra kepurėtasis grybas, kurio vaisiakūniai 3–12 cm skersmens, pusiau apskriti, dažnai susilieja į didesnes kolonijas. Kepurėlės paviršius lygus, ryškiai oranžinis ar rausvai oranžinis, senstant pritemsta. Vamzdeliai gelsvai oranžiniai, poros smulkios, minkštimas minkštas, oranžinis, lūždamas palieka ryškias dėmes. Grybas pasižymi būdingu vaisiniu kvapu.
Auksaspalvis minkštenis yra saprotrofas, kuris sukelia baltąjį medienos puvinį. Vaisiakūniai yra vienmečiai ir išauga rudenį. Juos lengva pastebėti dėl ryškiai oranžinės spalvos. Dažniausiai auksaspalvis minkštenis auga ant stambių pušų, rečiau ant eglių virtuolių, o kartais net ir ant apdirbtos medienos. Savo išvaizda jis panašus į rausvos spalvos Postia placenta.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Auksaspalvis minkštenis priklauso grybams, kurie dėl savo gebėjimo ardyti ligniną ir celiuliozę yra tiriami kaip potencialūs pagalbininkai biotechnologijoje – pavyzdžiui, gaminant biokurą ar šalinant teršalus iš aplinkos.
Lietuvoje šis grybas rastas tik vieną kartą – 1963 m. Rietavo apylinkėse (Plungės r.), ant eglės virtuolio.
Auksaspalvis minkštenis aptinkamas nuo Azijos iki pietinės JAV dalies. Europoje jis reta rūšis, tačiau paplitusi plačiai – nuo Šiaurės Norvegijos iki Viduržemio regiono, daugiausia spygliuočių miškuose. Lietuvoje šis grybas rastas tik vieną kartą vakarinėje šalies dalyje.
Pagrindinės grėsmės yra senų pušų ir eglių kirtimas bei stambių virtuolių šalinimas iš miško. Norint išsaugoti rūšį, būtina palikti natūraliai dūlančią medieną miškuose.
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
