🦂 Pontoporėja (lot. Monoporeia affinis, sin. Pontoporeia affinis) – pontoporeiidae (lot. Pontoporeiidae) šeimos šoniplauka (lot. Amphipoda), kurią 1855 m. atrado ir aprašė Gustavas Lindstromas (Lindström).
Į Lietuvos raudonąją knygą pontoporėja įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., pontoporėja priskirta 0 (Ex) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos pontoporėja buvo išbraukta 2019 metais.
Pontoporėja – tai mažas, gelsvos spalvos vėžiagyvis, kuris užauga iki 8 mm ilgio. Visiškai suaugusi pontoporėja turi 2 poras antenų ir vieną porą juodų akių. Išvaizda ji labai panaši į kitą artimą rūšį – Pontoporeia femorata.
Pontoporėja gyvena ledyninės kilmės ežerų giluminėse zonose, kur vandens temperatūra yra nuo +1,6 iki +8,4 °C, o ištirpusio deguonies koncentracija siekia bent 4,5 mg/l. Rūšis jautri vandens rūgštėjimui. Minta įvairiu maistu – yra visaėdė. Dauginasi žiemą, vislumas siekia iki 50 kiaušinių. Po poravimosi rudenį ir žiemos miegu patelės atsiveda apie 20–30 jauniklių, bet tai įvyksta tik kartą per 2–4 gyvenimo metus.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ši rūšis laikoma ledynmečio reliktu, kuris anksčiau buvo tik gėlavandenis, tačiau dalis individų ilgainiui prisitaikė ir prie jūrinės aplinkos. Pontoporėjos yra svarbus maisto šaltinis tokioms žuvims kaip menkės bei žuvims ragiams (lot. Myoxocephalus quadricornis). Dėl to jos turi reikšmės ne tik kaip ekosistemos dalis, bet ir kaip žuvininkystės maitinimosi grandinės komponentas.
2007 m. Lietuvoje pontoporėja aptikta tik Dusios ežere (Lazdijų r.) ir Ilgio ežere (Vilniaus r.), tačiau gausumo duomenų nėra – pagauti tik pavieniai individai. Dėl ežerų eutrofikacijos ir vandens taršos šios rūšies buvimas šalyje kelia abejonių – galbūt ji jau išnykusi.
Pontoporėjos laikomos natūraliais vandens deguonies kiekio indikatoriais, nes jų kiaušiniai labai jautrūs deguonies trūkumui. Būtent dėl deguonies stokos Baltijos jūroje, ypač Suomijos įlankoje, šių vėžiagyvių populiacija pastaruoju metu mažėja.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pontoporėjos išlikimui grėsmę kelia vandens telkinių eutrofikacija ir paviršinių vandenų tarša. Šių šoniplaukų apsaugai svarbu išlaikyti ežerų ekologinę pusiausvyrą, vengti taršos, ypač maisto medžiagų pertekliaus, kuris mažina deguonies kiekį giluminiuose vandenyse.
