Uldukai, karveliai ir balandžiai yra skirtingi, tačiau kartais painiojami paukščiai dėl jų panašios išvaizdos ir elgsenos. Šie paukščiai priklauso karvelinių paukščių (lot. Columbiformes) būrio, karvelinių (lot. Columbidae) šeimos – atstovams, todėl jų panašumas nėra atsitiktinis.
Balandis yra žinomiausias balandinių šeimos atstovas, plačiai paplitęs visame pasaulyje. Tai simbolizuoja taiką, meilę ir ištikimybę. Balandžiai gali būti įvairių spalvų, nuo pilkos iki baltos, ir dažniausiai jie yra didesni už karvelius. Balandžiai yra žinomi dėl savo gebėjimo rasti kelią atgal į lizdą net iš labai tolimų atstumų, dėl ko senovėje jie buvo naudojami kaip pašto balandžiai. Šie paukščiai maitinasi grūdais, sėklomis ir kitais augaliniais maisto šaltiniais.
Karvelis, žinomas ir kaip smulkusis balandis, yra mažesnis nei tipinis balandis ir paprastai turi tamsesnę, pilkšvai rudos spalvos plunksnų dengtą kūną. Karveliai dažniausiai gyvena miškingose ar krūmų apaugusiose vietovėse ir yra šiek tiek kuklesni nei jų didesnieji giminaičiai. Jie taip pat maitinasi sėklomis ir grūdais, bet dėl mažesnio dydžio, jie gali tekti pernelyg dideliam spaudimui dėl maisto iš kitų teritorinių balandžių. Karveliai nėra tokie populiarūs kaip balandžiai ir juos rečiau galima pamatyti urbanizuotose aplinkose.
Balandžiai ir karveliai yra gana panašūs paukščiai, nes priklauso tai pačiai šeimai, tačiau jie skiriasi dydžiu, buveinės tipu ir kai kuriais elgsenos aspektais. Balandis yra didesnis ir dažniau sutinkamas miestuose, simbolizuojantis taiką ir naudojamas senoviniame ryšių tinkle, o karvelis yra mažesnis, kuklesnis ir labiau miškingų ar krūmų vietovių gyventojas. Supratimas apie šiuos skirtumus padeda geriau pažinti ir įvertinti kiekvieno rūšies svarbą ekosistemoje ir kultūroje.
Uldukas yra miesto karvelio arba balandžio (lot. Columba livia domestica) dydžio, nuo kurio skiriasi pilku antuodegiu, per sparną einančia neištisine tamsia juostele. Patinas melsvai pilkas, kartais nugara rusvo atspalvio. Gerklė ir kūnas rausvi, o apykaklė žalsvo atspalvio. Didžiosios plasnojamosios plunksnos rudos, mažosios – pilkos. Uodega pilka, gale plati juoda juosta. Snapas gelsvas, pamatinė dalis raudona. Kojos tamsiai raudonos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės apdaras blausesnis, kūno viršus rusvesnis. Jaunikliai dar blausesnės spalvos, be blizgančios žalios apykaklės. Pūkinis apdaras retas, pūkai šiurkštūs, gelsvai rusvi. Ulduko kūno ilgis 28–34 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 60-70 cm, patinėliai nežymiai stambesni ir sveria apie 303—365 g, patelės smulkesnės ir sveria apie 286—290 gramų.
Paprastasis purplelis - tai mažiausias Lietuvoje gyvenantis karvelinių paukščių būrio atstovas. Purplelio galva ir sprandas yra pilkai melsvi, nugara ir sparnai – rusvi su juosvomis dėmėmis. Kūno priekinė dalis rausva, o pilvas ir pauodegys – nešvariai baltos spalvos. Kaklo šonuose yra ryškios baltos ir juodos dėmės. Kojos raudonos. Skrisdamas purplelis tankiai plasnoja, jo sparnai truputį lenkti ir turi smailias viršūnes. Kūno ilgis siekia 27–29 cm, svoris – 100–170 gramų.
