🕊 Uldukas arba paprastasis uldukas, karvelis uldukas (lot. Columba oenas, angl. Stock Dove, vok. Hohltaube) – karvelinių (lot. Columbidae) šeimos karvelinis paukštis (lot. Columbiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą uldukas įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., uldukas priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, uldukas priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, uldukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Uldukas yra miesto karvelio arba balandžio (lot. Columba livia domestica) dydžio, nuo kurio skiriasi pilku antuodegiu, per sparną einančia neištisine tamsia juostele. Patinas melsvai pilkas, kartais nugara rusvo atspalvio. Gerklė ir kūnas rausvi, o apykaklė žalsvo atspalvio. Didžiosios plasnojamosios plunksnos rudos, mažosios – pilkos. Uodega pilka, gale plati juoda juosta. Snapas gelsvas, pamatinė dalis raudona. Kojos tamsiai raudonos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės apdaras blausesnis, kūno viršus rusvesnis. Jaunikliai dar blausesnės spalvos, be blizgančios žalios apykaklės. Pūkinis apdaras retas, pūkai šiurkštūs, gelsvai rusvi.
Ulduko kūno ilgis 28–34 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 60-70 cm, patinėliai nežymiai stambesni ir sveria apie 303—365 g, patelės smulkesnės ir sveria apie 286—290 gramų.
Uldukas yra migruojantis paukštis, Lietuvoje stebimas nuo balandžio iki spalio mėnesio. Jam būdingas išsiskiriantis balsas. Peri uoksuose, kartais inkiluose, dažniausiai užima juodųjų meletų iškaltus uoksus. Vienoje dėtyje dažniausiai deda 2 kiaušinius, o per sezoną išaugina 2 vadas.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta išskirtinai augaliniu maistu: varpinių augalų sėklomis, grūdeliais, augalų ūgliais, lapeliais ir vaisiais. Maži jaunikliai šeriami gūžyje susidariusia tyre, o vėliau – iš gūžio atrytu išmirkusiu augaliniu maistu. Vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 10 metų, tačiau užfiksuoti ir 12 metų sulaukę individai.
Ši rūšis dažniausiai įsikuria dideliuose miškuose, kuriuose yra uoksų ar drevių, dažniausiai pušynuose, tačiau gali perėti ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Dažnai apsigyvena kirtavietėse, jei jose palikti sausuoliai ar žali medžiai su uoksais. Uldukas yra baikštus, peri pavienėmis poromis. Maisto ieškodamas dažniau renkasi mozaikinio kraštovaizdžio vietoves. Vienamžiuose kultūriniuose medynuose yra labai retas arba visai neaptinkamas. Migracijų metu telkiasi į pulkus su kitais karveliais ir gali būti pastebimas laukuose, ražienose ar arimuose.
2019 m. Lietuvoje buvo registruota nuo 400 iki 600 perinčių porų. Manoma, kad populiacija yra stabili, tačiau trūksta duomenų, kad būtų galima daryti tikslesnes išvadas. 2012–2013 m. įvairiuose Lietuvos pušynuose atliktų tyrimų metu vidutinė uldukų gausa siekė 0,32 poros 100 ha plote.
2007 m. šios rūšies populiacija taip pat buvo vertinama 400–600 perinčių porų. Gausiausia ji buvo Čepkelių rezervate ir Musteikos miškuose, kur aptikta apie 20 porų. Rūdninkų girioje buvo registruota iki 10 porų, Kintų miške – apie 5 poros, Viešvilės rezervate – 3 perinčios poros.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė uldukams yra senų uoksinių medžių ir sausuolių su uoksais kirtimas, kuris mažina šių paukščių veisimosi vietų skaičių. Taip pat neigiamą poveikį populiacijai daro bendras senų medynų nykimas dėl miškų kirtimų. Be to, pavojų lizdams ir jaunikliams kelia plėšrūnai, ypač kiaunės, todėl būtina reguliuoti jų populiaciją.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
