🕊 Purplelis arba paprastasis purplelis (lot. Streptopelia turtur, angl. European Turtle-dove, Turtle Dove, vok. Turteltaube) – karvelinių (lot. Columbidae) šeimos karvelinis paukštis (lot. Columbiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą purplelis įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, purplelis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, purplelis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Paprastasis purplelis - tai mažiausias Lietuvoje gyvenantis karvelinių paukščių būrio atstovas. Purplelio galva ir sprandas yra pilkai melsvi, nugara ir sparnai – rusvi su juosvomis dėmėmis. Kūno priekinė dalis rausva, o pilvas ir pauodegys – nešvariai baltos spalvos. Kaklo šonuose yra ryškios baltos ir juodos dėmės. Kojos raudonos. Skrisdamas purplelis tankiai plasnoja, jo sparnai truputį lenkti ir turi smailias viršūnes. Kūno ilgis siekia 27–29 cm, svoris – 100–170 g.
Svarbiausios veisimosi buveinės yra agrarinio kraštovaizdžio miškeliai, didesni nei 0,2 ha miško „salos“ laukuose, taip pat miškų masyvų pamiškės. Purplelis pirmenybę teikia lapuočių ir eglių medynams, ypač tankiems jaunuolynams. Lizdus suka tankiose eglių ar kitų medžių lajose, o maitinasi gretimuose žemės ūkio paskirties laukuose, dažniausiai neaukštų pasėlių plotuose.
Peri jaunuose eglynuose, kurie įsiterpę tarp kitų medžių rūšių, dažniausiai birželio mėnesį. Jei pirmajai vadai kas nors atsitinka, liepos mėnesį gali perėti pakartotinai. Lizdai kraunami 2–6 m aukštyje eglėse, pušyse, maumedžiuose, alksniuose, gluosniuose, klevuose, liepose, skrobluose, ievose, lazdynuose, ąžuoluose ir beržuose. Kartais peri net parkuose bei sodybose, kur lizdus suka kėniuose, tujose ar kitose spygliuočiuose. Lizdas paprastas, iš sausų šakelių, retas, beveik kiaurai permatomas, apie 13–22 cm skersmens ir 5–8 cm aukščio. Deda 2 baltus kiaušinius, kuriuos abu tėvai peri 13–14 dienų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Paprastasis purplelis minta augalų sėklomis, daugiausia laukinių ir kultūrinių rūšių. Maistą renka ant žemės, dažniausiai dirbamuose laukuose, pievose ar ražienose. Šiuos paukščius medžioja vištvanagiai ir paukštvanagiai, o jų kiaušinius bei jauniklius naikina kiaunės, šarkos, kėkštai ir varnos. Miestuose ir parkuose purpleliai dažnai nukenčia nuo žmogaus trikdymo.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje buvo nustatytas vidutinis paprastojo purplelio populiacijos tankis – 0,75 poros per 10 ha laukų želdinių. Tačiau nuo 1994 iki 2017 m. rūšies populiacija Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 90 procentų.
Paprastojo purplelio veisimosi arealas apima didelę dalį Centrinės ir Pietų Europos, Centrinę Aziją, Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką. Žiemoti šie paukščiai skrenda į Afriką, dažniausiai į Sachelio regioną.
Lietuvoje prieš 20–30 metų paprastasis purplelis buvo įprastas paukštis visoje šalyje, tačiau dabar jo populiacija smarkiai sumažėjo ir rūšis randama tik kai kuriose vietovėse, dažniausiai vakarinėje šalies dalyje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės purplelio populiacijai yra agrarinio kraštovaizdžio pokyčiai – laukų želdinių nykimas, herbicidų naudojimas, laukinių augalų sėklų mažėjimas pasėlių plotuose. Neigiamą įtaką daro ir klimato pokyčiai žiemavietėse, sausros, netvari medžioklė bei konkurencija su kitomis purplelių genties rūšimis. Norint išsaugoti rūšį, būtina apsaugoti likusias natūralias agrarinio kraštovaizdžio buveines, mažinti trikdymą ir riboti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
