🍄 Aitriakvapis piengrybis arba aitrusis piengrybis (lot. Lactarius acerrimus, angl. Two Spored Milkcap, vok. Queradriger Milchling) – ūmėdinių (lot. Russulaceae) šeimos grybas, kurį 1893 m. atrado ir aprašė Maksas Bricelmajeris (Britz.).
Į Lietuvos raudonąją knygą aitriakvapis piengrybis įrašytas 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, aitriakvapis piengrybis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, aitriakvapis piengrybis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Aitriakvapis piengrybis yra nedidelis grybas, kepurėlė siekia 5–15 cm skersmens. Jaunas vaisiakūnis būna išsigaubusia kepurėle, vėliau ji tampa plokščia su įdubusiu viduriu. Paviršius gleivėtas, šiaudų spalvos, dėmėtas geltonai oranžiniame fone, koncentriškai zoniškas ir kiek netaisyklingas. Kotas trumpas, 2–6 cm aukščio, 1–3 cm pločio, spalva panaši į kepurėlę, link apačios smailėjantis, jauname grybe pilnaviduris, senesniame – su kiauryme.
Drėgnu oru jis tampa glitus, o sausas – matinis ir plaušingas. Jaunų vaisiakūnių kraštai būna užlinkę žemyn ir plaukuoti, vėliau tiesūs, neretai banguoti. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau įgauna šviesiai ochros ar oranžinę spalvą, yra retoki, su puslakšteliais, dažnai šakojasi ir turi skersines pertvarėles, ypač prie koto. Jie priaugę prie koto arba net truputį nuaugę žemyn. Pažeidus išsiskiria baltos sultys, kurios nekeičia spalvos arba įgauna pilkšvą atspalvį. Minkštimas baltas, vėliau ochros atspalvio, kietas, stangrus, perlaužus ar perpjovus išskiria aitraus skonio sultis, tačiau pats minkštimas pasižymi maloniu kvapu. Piengrybių sultys dažnai turi specifinį skonį – nuo švelnaus iki labai aitraus. Būtent aitrios sultys yra vienas pagrindinių būdų atpažinti šią rūšį miške.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Aitriakvapis piengrybis mėgsta kalkingus dirvožemius, dažniausiai aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač ąžuolynuose, miško aikštelėse, pakraščiuose ar net parkuose. Ji yra simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su ąžuolais, lazdynais ir kitais plačialapiais medžiais.
Lietuvoje aitriakvapio piengrybio populiacija maža, tačiau tinkamų buveinių yra daugiau nei iki šiol fiksuota. Grybai dera nereguliariai, dažnai praeina ilgesni laikotarpiai be derliaus, tačiau pasitaiko ir gausesnio derėjimo metų, kartais net porą sezonų iš eilės.
Aitriakvapis piengrybis yra reta Europos rūšis, kurios radaviečių skaičius visame areale nedidelis. Lietuvoje jis aptinkamas retai – žinomos tik septynios radavietės šiaurvakarinėje, šiaurinėje, rytinėje ir centrinėje šalies dalyse.
Didžiausią grėsmę rūšiai kelia senų medžių kirtimai, miškininkystės darbai, keičiantys augimviečių struktūrą, bei oro tarša, kuri blogina buveinių kokybę.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
