🍄 Apskritasporis bobausis (lot. Gyromitra sphaerospora, sin. Helvella sphaerospora, angl. Round-spored False Morel, vok. Rundsporige Lorchel) – plokščiagrybinių (lot. Discinaceae) šeimos grybas, kurį 1875 m. atrado ir aprašė Čarlis Pekas (Peck).
Į Lietuvos raudonąją knygą apskritasporis bobausis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, apskritasporis bobausis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, apskritasporis bobausis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Apskritasporis bobausis yra grybas, kuris išsiskiria stambiais vaisiakūniais, kurie gali siekti iki 15 cm aukščio. Kepurėlė netaisyklingos formos – balno pavidalo arba išsigaubusi, ruda, trapi, iki 11 cm pločio, jos kraštai laisvi ir užsirietę į vidų. Kotas giliai vagotas, kampuotų briaunų, augimo pradžioje baltas, bet vėliau, ypač apatinėje dalyje, įgauna rožinį ar violetinį atspalvį.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Vaisiakūniai susidaro pavasarį ir vasarą, jie vienmečiai. Šis bobausis auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, dažniausiai drėgnose, ūksmingose miško vietose, kur gausu stambios sutrešusios medienos. Lietuvoje jis aptiktas ant eglės kelmų, stuobrių, šakų ir dirvožemyje esančių medienos liekanų. Nuo kitų bobausių rūšių skiriasi rožiniu kotu ir apvaliomis aukšliasporėmis.
Apskritasporis bobausis yra medienos saprotrofas, nevalgomas grybas, turintis toksinių medžiagų. Bobausių genties grybai garsėja savo toksiškumu – kai kurios rūšys gali sukelti sunkų apsinuodijimą net ir po terminio apdorojimo. Nepaisant to, tam tikrose šalyse jie kartais būdavo vartojami kaip maistas, tačiau dabar daugelyje vietų tai griežtai draudžiama.
Lietuvoje žinomos 2 populiacijos: 2003 m. Dusetų miške aptikti keli vaisiakūniai, o 2011 m. Punios šile suskaičiuota net 38.
Apskritasporis bobausis paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šis aukšliagrybis aptinkamas spygliuočių ir lapuočių miškuose, tačiau visame areale laikomas reta rūšimi. Lietuvoje jis pirmą kartą rastas 2003 m. Dusetų girioje Rokiškio rajone, o kita radavietė 2010 m. aptikta Punios šile, Prienų rajone.
Didžiausia grėsmė šiam grybui – miškų kirtimai, ypač brandžių lapuočių ir spygliuočių iškirtimas, taip pat stambios negyvos medienos pašalinimas iš miško. Apsaugai svarbiausia užtikrinti, kad šiose vietovėse nebūtų vykdomi pagrindiniai miško kirtimai.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
