🍄 Auksaspalvis šakočius (lot. Ramaria aurea, sin. Clavaria aurea, angl. Golden Coral Fungus, vok. Goldgelbe Koralle) – kuokinių (lot. Gomphaceae) šeimos grybas, kurį 1774 m. atrado ir aprašė Johanas Šaferis (Schaeff.).
Į Lietuvos raudonąją knygą auksaspalvis šakočius įrašytas 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, auksaspalvis šakočius priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, auksaspalvis šakočius saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Auksaspalvis šakočius yra vidutinio dydžio, ryškios išvaizdos grybas. Jo vaisiakūnis šviesiai geltonas arba aukso geltonumo, senstant įgauna rusvą atspalvį. Vaisiakūnis gausiai šakotas, primena mažą krūmelį, dažniausiai siekia apie 15 cm aukštį, tačiau plotis gali būti net didesnis už aukštį. Šakojimasis prasideda nuo pat pagrindo, o pačiame pagrinde yra trumpas balkšvas kotelis. Perpjovus matomas baltas minkštimas. Ši rūšis panaši į geltonąjį šakočių (lot. Ramaria lutea), kuris auga panašiose buveinėse, todėl abi rūšys neretai supainiojamos.
Kai kurių šakočių genties (lot. Ramaria) grybų vaisiakūniai seniau buvo naudojami kaip natūralūs dažai vilnai ir kitoms medžiagoms dažyti – jie suteikdavo geltonus ar oranžinius atspalvius. Šakočių genties grybai yra viena didžiausių „koralo grybų“ grupių, apimanti šimtus rūšių. Auksaspalvis šakočius kai kuriose šalyse laikomas valgomu grybu, tačiau dėl didelio panašumo į nevalgomus ar net nuodingus šakočius renkant jį reikia didelio atidumo.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Auksaspalvis šakočius yra vienmetis grybas, kuris pasirodo vasarą ir rudenį, auga pavieniui arba grupėmis. Grybas sudaro mikorizę su ąžuolais, liepomis ir eglėmis. Lietuvoje randamas brandžiuose plačialapių miškuose su kalkingu dirvožemiu, kartais aptinkamas eglynuose, kuriuose yra daugiau žolės.
Lietuvoje šios rūšies populiacija labai maža ir fragmentiška. Senesnių populiacijų, rastų Verkių apylinkių miškuose, būklė šiandien nėra žinoma – ten auksaspalvis šakočius pakartotinai neberandamas. Dabartinėse radavietėse paprastai aptinkami vos vienas ar keli skirtingi genetiniai individai.
Auksaspalvis šakočius yra paplitęs Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, tačiau jo paplitimas nėra tiksliai nustatytas, nes rūšis dažnai painiojama su panašiomis. Lietuvoje ši rūšis labai reta – rasta tik šešiose vietose, daugiausia pietrytinėje šalies dalyje.
Didžiausią grėsmę šiai rūšiai kelia miškų ūkio darbai buveinėse ar šalia jų, nes tai pakeičia medyno struktūrą bei mikroklimato sąlygas. Eglių plitimas lapuočių miškuose ir dirvožemio rūgštėjimas taip pat gali pabloginti augimo sąlygas. Neigiamą poveikį daro ir didėjanti tarša azoto junginiais. Siekiant išsaugoti auksaspalvį šakočių, būtina nevykdyti jokios ūkinės veiklos jo buveinėse.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
