🍄 Ąžuolinis pintenis (lot. Buglossoporus quercinus, sin. Piptoporus quercinus, angl. Oak Polypore, vok. Eichen-Zungenporling) – pintaininių (lot. Fomitopsidaceae) šeimos grybas, kurį 1794 m. atrado ir aprašė Henrikas Šraderis (Schrad.).
Į Lietuvos raudonąją knygą ąžuolinis pintenis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ąžuolinis pintenis priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, ąžuolinis pintenis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Ąžuolinis pintenis yra stambus grybas. Vaisiakūnis minkštas, užauga iki 19 cm pločio ir iki 5 cm storio. Viršutinis paviršius iš pradžių būna balsvai gelsvas, vėliau tampa šviesiai geltonas, o galiausiai paruduoja. Vaisiakūniai vienmečiai, bet išauga ne kasmet – dažniausiai liepos–rugsėjo mėnesiais.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ši rūšis paprastai aptinkama pusiau atvirose buveinėse: senose ganyklose su pavieniais medžiais, istoriniuose parkuose ar plačialapiuose miškuose, kuriuose yra atvirų aikščių. Ąžuolinis pintenis auga ant gyvų ar nudžiūvusių ąžuolų kamienų, stuobrių bei virtuolių, sukeldamas rudąjį ąžuolų kamienų puvinį.
Ąžuolinis pintenis yra vienas iš nedaugelio grybų, gebančių sukelti specifinį rudąjį ąžuolų puvinį. Dėl itin glaudžios priklausomybės nuo šimtamečių ąžuolų ši rūšis laikoma natūralių senųjų girių ekosistemų „reliktu“ ir gyvu miškų istorijos liudininku.
Punios šile vaisiakūnių aptikta tik 1996 ir 2010 m. – ant dviejų senų ąžuolų: vieno virtuolio ir vieno aukšto kelmo be žievės. Tai rodo, kad populiacija yra labai maža ir gali būti epizodiškai išnykstanti.
Ąžuolinis pintenis paplitęs kartu su paprastojo ąžuolo (lot. Quercus robur) arealu Europos vidutinio klimato juostos miškuose, tačiau visame paplitimo areale yra retas. Daugiausia radaviečių žinoma Anglijoje ir Švedijoje, tačiau jis neaptiktas Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lietuvoje ąžuolinis pintenis rastas tik vienoje vietoje – Punios šile, Alytaus rajone.
Šiam grybui būtini labai seni ąžuolynai. Jo retumą Lietuvoje lemia tinkamų buveinių stoka, kurią didina plynųjų kirtimų vykdymas brandžiuose ąžuolų medynuose bei nudžiūvusių senų ąžuolų šalinimas. Punios šile potencialiai tinkami medynai sudaro mažiau nei 1 kv. km, todėl vienintelė populiacija šalyje yra itin pažeidžiama. Ji gali išnykti dėl nepalankios medynų kaitos ar staigios senosios ąžuolų kartos žūties.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
