Lytinis dimorfizmas

Lytinis dimorfizmas – tai biologinis reiškinys, kai patinai ir patelės pasižymi skirtingais kūno bruožais, spalvomis, elgsena ar kitais požymiais, nesusijusiais su lytinių liaukų (gonadų) ar lytinių organų skirtumais. Šis fenomenas būdingas daugeliui gyvūnų rūšių ir dažnai susijęs su aplinkos poveikiu, poravimosi strategijomis ar kitais evoliuciniais poreikiais.

Lytinio dimorfizmo pasireiškimas gyvūnų pasaulyje

• Evoliucinis kontekstas. Lytinis dimorfizmas pasireiškia jau ankstyvosiose evoliucijos pakopose. Pavyzdžiui, apvaliosiose kirmėlėse (lot. Nematoda) patelės dažniausiai būna stambesnės už patinus. Tam tikrų rūšių, kaip askaridžių (lot. Ascaris), patinai turi spikules – specifines struktūras, naudojamas poravimosi metu – bei užlenktą užpakalinę kūno dalį, kuri padeda tvirtintis prie patelės.
• Nariuotakojai (lot. Arthropoda). Tarp nariuotakojų lytinis dimorfizmas yra itin ryškus. Daugelyje šios grupės rūšių, ypač vabzdžių ir voragyvių, patelės būna didesnės už patinus. Pavyzdžiui, drugių (lot. Lepidoptera) patinai ir patelės paprastai pasižymi skirtingomis spalvomis, kurios gali padėti pritraukti partnerį ar apsaugoti nuo plėšrūnų. Kai kurių vabalų, kaip raganosio (lot. Oryctes nasicornis) ir elniaragio (lot. Lucanus cervus), patinai turi specialius priedus, naudojamus konkuruojant dėl patelių.
• Stuburiniai (lot. Vertebrata). Tarp stuburinių taip pat pastebimi ryškūs lytinio dimorfizmo bruožai. Pavyzdžiui, kai kurių žuvų rūšių patelės ir patinai skiriasi dydžiu, kūno struktūra ar spalva. Varliagyvių tarpe lytinis dimorfizmas taip pat pasireiškia, ypač ryškus tritonuose (lot. Triturus). Poravimosi laikotarpiu patinų pilvas įgauna ryškią spalvą, o ant nugaros atsiranda dantyta ketera, kuri padeda pritraukti patelę.
• Paukščiai (lot. Aves). Daugelyje paukščių rūšių patinai pasižymi ryškiais skirtumais nuo patelių, ypač veisimosi laikotarpiu. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių patinai turi spalvingą plunksnų apdarą, kuris pavasarį tampa dar labiau išraiškingas. Gaiduko (lot. Philomachus pugnax) patinai pavasarį pasipuošia spalvingais plunksnomis, kurios padeda patinui išsiskirti iš kitų ir pritraukti patelę.

Santrauka

Lytinis dimorfizmas yra plačiai paplitęs reiškinys gamtoje, pasireiškiantis įvairiomis formomis: dydžiu, spalvų skirtumais, struktūrinėmis savybėmis ar elgsena. Šie skirtumai dažnai padeda individams sėkmingai konkuruoti dėl poros, ginti teritoriją ar pritraukti partnerį, o tai turi didelę evoliucinę reikšmę ir prisideda prie rūšies išlikimo ir prisitaikymo aplinkoje.