🍄 Juosvoji guotenė arba avinė guotė (lot. Neohygrocybe ovina, sin. Agaricus ovinus, Hygrocybe ovina, angl. Blushing Waxcap, vok. Rötender Saftling) – guotinių (lot. Hygrophoraceae) šeimos grybas, kurį 1793 m. atrado ir aprašė Žanas Buliardas (Bull.).
Į Lietuvos raudonąją knygą juosvoji guotenė įrašyta 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., juosvoji guotenė priskirta 1 (E) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos juosvoji guotenė buvo išbraukta 2019 metais.
Juosvoji guotenė užauga 3–8 cm skersmens kepurėle. Jauna kepurėlė būna išgaubta, vėliau paplokščia, tamsiai pilka, juosvai ruda ar beveik juoda, dažnai matinė, neretai su smulkiais įtrūkimais. Lakšteliai stori, vaškiški, iš pradžių balkšvi ar gelsvi, vėliau įgauna pilkšvą atspalvį. Kotas cilindriškas, 3–6 cm aukščio, pilkai juosvas, tamsesnis prie pagrindo. Minkštimas baltas, pjūvyje paruduoja ar pajuoduoja, pasižymi savitu, avių vilną primenančiu kvapu.
Guotenės laikomos vienais gražiausių pievų grybų dėl ryškių spalvų, o jų buvimas rodo natūralias, mažai žmogaus veiklos paveiktas pievas. Kai kuriose šalyse guotenės naudojamos kaip indikatorinės rūšys vertinant pievų gamtinę vertę.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Juosvoji guotenė yra saprotrofas, vaisiakūnius išaugina vasarą ir rudenį. Jis mėgsta žolėtas pamiškes, pievas, ganyklas, taip pat atviras mišrių ar spygliuočių miškų aikšteles. Geriausiai auga kalkinguose, bet maisto medžiagų neturtinguose dirvožemiuose. Juosvoji guotenė išsiskiria tuo, kad paspausti, perlaužti ar sendami vaisiakūniai parausta – tai padeda ją atskirti nuo aitriosios guotenės (lot. Hygrocybe nitrata) ir kitų panašių rūšių.
Lietuvoje žinoma tik viena šios rūšies populiacija, todėl jos gausumas vertinamas kaip labai mažas.
Juosvoji guotenė paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau yra reta. Lietuvoje žinoma tik viena radavietė – Sedos apylinkėse, Mažeikių rajone.
Didžiausią grėsmę juosvajai guotenei kelia pievų apleidimas – kai jos nešienaujamos ar nebeganomi gyvuliai, taip pat senų medžių kirtimas, dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos ir azoto junginių perteklius.
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
