🦂 Ilgauodegis kalanas (lot. Limnocalanus grimaldii macrurus) – centropagidae (lot. Centropagidae) šeimos kalaniodas (lot. Calanoida), kurį 1863 m. atrado ir aprašė Džordžas Sarsas (G. O. Sars).
Į Lietuvos raudonąją knygą ilgauodegis kalanas įrašytas 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., ilgauodegis kalanas priskirtas 2 (V) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos ilgauodegis kalanas buvo išbrauktas 2003 metais.
Ilgauodegis kalanas yra šaltamėgė, siaurą temperatūrų spektrą toleruojanti planktoninių vėžiagyvių rūšis, kuri gyvena pelagialėje – atvirose ežerų vandens erdvėse, laikosi giliuose horizontuose, kur temperatūra yra žema ir stabili. Ilgauodegis kalanas pasižymi išskirtiniu jautrumu aplinkos pokyčiams – didžiausia vandens temperatūra, prie kurios šie vėžiagyviai dar buvo aptikti, siekia tik 17 °C, o minimalus jų aptikimo gylis yra 5,5 m, kas rodo jų prisitaikymą prie vėsių, deguonies turtingų aplinkų.
Suaugę ilgauodegiai kalanai pasiekia 1,67–2,50 mm dydį, patinai būna šiek tiek smulkesni už pateles. Dauginimosi ciklas prasideda rudenį, kai vandens temperatūra nukrenta iki 3–4 °C, o vėžiagyviai visiškai subręsta vasaros pabaigoje. Tai lemia jų sezonišką gyvavimo ritmą ir priklausomybę nuo stabilių hidrologinių sąlygų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Šios rūšies populiacija mažėja, o pagrindinė nykimo priežastis yra ežerų eutrofikacija – dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vanduo praranda skaidrumą, mažėja deguonies kiekis giluminiuose sluoksniuose, kuriuose gyvena ilgauodegiai kalanai. Tokios sąlygos jiems tampa netinkamos.
Ilgauodegis kalanas natūraliai paplitęs Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje ir šiaurės vakarų Europoje. Lietuvoje šis vėžiagyvis iki šiol aptiktas 13-oje ežerų, dažniausiai giliuose, švariuose ir neperšylančiuose vandens telkiniuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Norint išsaugoti ilgauodegius kalanus Lietuvos ežeruose, svarbu užtikrinti švarią aplinką – nenaudoti pesticidų ir trąšų ežerų pakrantėse, neleisti nutekamiesiems vandenims patekti į vandens telkinius, taip pat saugoti natūralią ežerų pakrančių augaliją, kuri padeda palaikyti natūralų vandens balansą. Tik užtikrinus šias sąlygas ilgauodegis kalanas gali išlikti kaip svarbi švarių ežerų ekosistemų dalis.
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
