🥦 Alksninė hipotrachina arba alksninis kežas (lot. Hypotrachyna revoluta, sin. Parmelia revoluta, angl. Powdered Loop Lichen, Hypotrachyna Lichen) – kežinių (lot. Parmeliaceae) šeimos kerpė, kurią 1803 m. atrado ir aprašė Henrichas Fliorke (Flörke).
Į Lietuvos raudonąją knygą alksninė hipotrachina įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, alksninė hipotrachina priskirta EN kategorijai. Iki šiol, alksninė hipotrachina saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Alksninė hipotrachina yra lapiškoji kerpė, kurios gniužulas netaisyklingos formos, 1–5 cm skersmens. Lakštai siekia 2–5 cm pločio, nėra glaudžiai prigludę prie substrato. Viršutinė lakštų pusė pilka arba žalsvai pilka, lygi, o jų galai dažnai nulinkę ir padengti žalsvų dulkių sankaupomis – soraliais. Apatinė lakštų pusė juoda, su gausiomis šaknelių pavidalo rizinos išaugėlėmis. Vaisiakūnių Lietuvoje kol kas neaptikta. Panašių kerpių gniužulai būdingi plynkežio (lot. Hypogymnia) genties rūšims, tačiau jų lakštų apatinė pusė būna be rizinų. Kežo (lot. Parmelia) genties kerpės taip pat panašios, tačiau jų gniužulai išsiskiria nelygia, vagotąja viršutine puse, kartais su smulkiomis ataugėlėmis – izidėmis.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Alksninė hipotrachina dažniausiai auga ant juodalksnių kamienų, rečiau ant kitų lapuočių medžių drėgnuose miškuose, ypač pelkiniuose, taip pat miškų fragmentuose prie vandens telkinių.
Lietuvoje alksninės hipotrachinos populiacija negausi ir labai fragmentuota, nes tinkamos buveinės yra išsidėsčiusios netolygiai. Šalyje žinomos 20 subpopuliacijų, kuriose aptinkama tik po vieną ar kelis individus.
Alksninė hipotrachina paplitusi visuose žemynuose nuo temperatinės iki paatogrąžių juostos, o atogrąžose auga tik kalnuose. Ji dažniau pasitaiko jūrinio klimato vietovėse. Lietuvoje ši rūšis apydažnė – žinoma 20 radaviečių įvairiose šalies dalyse, išskyrus Pajūrio žemumą.
Pagrindinė grėsmė šiai kerpei yra plynieji miškų kirtimai. Ji taip pat jautri aplinkos taršai, ypač azoto junginiais. Palankiausios sąlygos rūšiai išlikti sudaromos miško sklypuose, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla.
Kerpės, tarp jų ir alksninė hipotrachina, yra vieni jautriausių aplinkos taršos bioindikatorių. Dėl jautrumo oro kokybei jų buvimas ar nykimas gali atspindėti ne tik vietinę, bet ir regioninę oro taršą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
