🐌 Keturdantė suktenė arba šlapyninis vijukas (lot. Vertigo geyeri, angl. Geyer's Whorl Snail, Whorl Snail, vok. Vierzähnige Windelschnecke) – sukteninių (lot. Vertiginidae) šeimos sausumos sraigė (lot. Stylommatophora), kurią 1925 m. atrado ir aprašė Lindholmas (Lindholm).
Į Lietuvos raudonąją knygą keturdantė suktenė įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, keturdantė suktenė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, keturdantė suktenė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šios mažutės sraigės turi apie 1,9 × 1,2 mm dydžio gelsvai rusvą, glotnų kriauklės paviršių su 4–4,5 vijomis, kurios sukasi į dešinę. Sraigės kriauklės žiotyse dažniausiai yra keturi dantukai, nors kartais gali būti ir trys.
Gyvena labai drėgnose, kalkingose žemapelkėse, kuriose yra pastovus vandens lygis ir natūrali žemųjų viksvų augalija. Buveinės apima kalvų daubas, pelkėtas vietoves, užpelkėjusius retus miškus, šaltiniuotas zonas su tufais bei tarpinėmis klampynėmis. Sraigės maitinasi mikrogrybais, o jų jautrumas aplinkos pokyčiams reiškia, kad jos negali pakęsti nei sausros, nei potvynių.
Keturdantė suktenė yra trumpaamžė – jos gyvenimo ciklas trunka tik metus. Vasarą šios sraigės deda 1–10 kiaušinių, kurie vystosi dvi savaites. Išsiritę jaunikliai žiemoja augalų šaknų zonoje, pavasarį užauga, subręsta ir po kiaušinių dėjimo miršta.
Populiacijos yra labai fragmentiškos, o jų gausumas skiriasi pagal vietoves. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone, apie 4 hektarų plote, jų tankis siekia 20–41 individą viename kvadratiniame metre. Plungės rajono Siberijos pelkėje, kurios plotas yra apie 38 hektarus, sraigių gausumas – 4–5 individai viename kvadratiniame metre. Varėnos rajone keturdančių suktenių rasta keturiose vietovėse, tačiau daugelyje jų teritorijos yra nedidelės, kai kurios vos 1,3–4,6 hektaro.
Keturdantė suktenė – tai alpinė ir borealinė sraigių rūšis, fragmentiškai paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje, taip pat Karpatų ir Alpių kalnuose. Lietuvoje keturdantė suktenė yra reta rūšis, aptinkama devyniose vietovėse, išsidėsčiusiose Varėnos, Plungės ir Švenčionių rajonuose.
Anksčiau keturdantė suktenė buvo priskiriama Vertigo genesii geyeri porūšiui, tačiau dabar tai dvi skirtingos rūšys: Vertigo genesii ir Vertigo geyeri. Lietuvoje žinomos abi populiacijos.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Šios rūšies apsaugai būtina užtikrinti stabilų hidrologinį buveinių režimą, kad jos nebūtų užliejamos ar nusausinamos. Taip pat svarbu kovoti su natūraliomis buveinių sukcesijomis, kurios spartėja dėl ūkininkavimo pokyčių, tokių kaip ganymo ir šienavimo stoka bei eutrofikacija, skatinanti krūmų augimą.
