Keturdantė suktenė arba Šlapyninis vijukas (lot. Vertigo geyeri) - siauraburnė sraigė priklausanti mikromoliuskų šeimai (lot. Vertiginidae). Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 metų.
Photo by Roy Anderson / CC BY-NC-ND
Aptinkama Vakarų ir Centrinėje Europos pelkėse. Skandinavijoje tarp 60° ir 62° lygiagrečių, Alpėse, Britų salose, Čekijoje ir Slovakijoje. Buvo registruota Belovežo girioje (Baltarusijoje). Lietuvoje žinomos dvi radavietės: prie Platelių, Siberijos pelkėje (Plungės r.) ir Vaukštelio ežero pelkėje (Švenčionių r.).
Keturdantė suktenė gyvena samanose ir ant augalų liekanų, kur labai drėgna, žemapelkėse, kurios susidariusios daubose, prie užpelkėjusių ežerų, kur auga laibieji viksvynai (lot. Caricetum lasiocarpae) su puplaiškiais (lot. Menyantes trifoliata) ir pelkinėmis sidabražolėmis (lot. Potentilla palustris).
Minta mikroflora – bakterijomis ir grybais, kurie auga ant pūvančių ir gyvų augalų. Aptinkamas šliaužiantis ant pūvančių užmirkusių augalų lapų. Žiemoja augalų kupstuose, pašaknėse.
Photo by Roy Anderson / CC BY-NC-ND
Keturdantė suktenė populiacijos gausumas yra nepakankamai ištirtas. 1938 m. vienas egzempliorius aptiktas Maušės pelkėse, pietiniame Obelijos ežero gale. Vėliau, 1946 m., aptiktas Buckunų kaimo pievose, šiauriniame Metelių ežero gale.
Anksčiau buvo priskiriama Vertigo genesii geyeri porūšiui, tačiau dabar tai dvi skirtingos rūšys: Vertigo genesii ir Vertigo geyeri. Lietuvoje žinomos abi populiacijos.
Photo by Roy Anderson / CC BY-NC-ND
Didžiausia grėsmė keturdantėms suktenėms yra natūrali buveinių kaita (užaugimas krūmais ir medžiais, pelkių mineralizacija). Populiacijai gali pakenkti miškų kirtimai aplink ežerus, sukeliantys staigius buveinės pokyčius taip pat pelkių sausinimas. Todėl svarbu išsaugoti esamas buveines, kontroliuoti hidrologinį režimą, riboti apaugimą medžiais ir krūmais, pelkių apsaugos zonoje nekirsti miškų.
Tipas: Moliuskai (Mollusca)
Šeima: Suktenės (Vertiginidae)
Būrys: Plautiniai (Pulmonata)
Gyvena:
Palikuoniai:
Kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių
