🦂 Reliktinė mizidė (lot. Mysis relicta, sin. Mysis oculata relicta, angl. Common Northern European Opossum Shrimp, Opossum Shrimp, vok. Reliktkrebschen, Spaltfußkrebschen) – skeltakojų (lot. Mysidae) šeimos mizidė (lot. Mysida), kurią 1862 m. atrado ir aprašė Svenas Lovenas (Lovén).
Į Lietuvos raudonąją knygą reliktinė mizidė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, reliktinė mizidė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, reliktinė mizidė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Reliktinė mizidė – tai į krevetę panašus, iki 2,5 cm ilgio vėžiagyvis, priklausantis ledynmečio reliktų grupei. Ši rūšis yra skaidrios išvaizdos, turi keletą rudų chromatoforų, dvi poras ilgų ūsų ir dvi akis ant stiebelių. Nuo įvežtinių Ponto-Kaspijos kilmės mizidžių skiriasi santykinai didesnėmis akimis ir raudonos spalvos nebuvimu pilvelio gale bei galvakrūtinės srityje.
Reliktinės mizidės Lietuvoje gyvena tik giliuose ledyninės kilmės ežeruose. Tai yra šaltamėgė ir didelio deguonies kiekio reikalaujanti rūšis – kritinė koncentracija siekia 2,2 mg O₂/l. Vasarą šie vėžiagyviai aptinkami tik šaltuose priedugnio sluoksniuose, kur išlieka palankios sąlygos. Reliktinė mizidė yra skirtalytė, dauginasi šaltuoju metų laiku, vieną kartą per gyvenimą. Kiaušiniai vystosi peryklinėje kameroje, vislumas paprastai siekia apie 15 kiaušinių, bet gali būti ir iki 40–45 kiaušinių. Mūsų regiono ežeruose gyvenimo ciklas trunka apie 2 metus.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ši rūšis yra įvairiaėdė, jos mitybai būdinga tiek filtracinė, tiek plėšri strategija. Didėjant individų dydžiui, gyvūninio maisto dalis mityboje auga, todėl reliktinės mizidės gali reikšmingai paveikti zooplanktono populiacijas. Dėl savo maistinės vertės yra mėgstamas žuvų grobis.
2019 m. gausios reliktinių mizidžių populiacijos stebėtos Aiseto, Asvejos, Lūšių, Šakarvų ir Zaraso ežeruose, kituose vandens telkiniuose aptikti tik pavieniai individai. 2007 m. gausios populiacijos buvo randamos Šakarvų, Lūšių, Asvejos ir Baluošų ežeruose.
Reliktinė mizidė gyvena tiek gėluose, tiek druskinguose vandenyse, daugiausia Šiaurės Europos ežeruose ir Baltijos jūroje. Lietuvoje per šalies teritoriją eina pietinė šios rūšies arealo riba. Iki šiol reliktinės mizidės galimai gyvena 10 ežerų: Aisete, Asalnuose, Asvejoje, Baluoše, Baluošuose, Lūšiuose, Peršokšnuose, Šakarvuose, Zarase ir Žeimenyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė reliktinėms mizidėms – ežerų eutrofikacija, dėl kurios sumažėja deguonies kiekis giluminiuose vandenyse. Taip pat žalingą poveikį daro paviršinių vandenų tarša ir invazinės svetimkilmės mizidės bei šoniplaukos.
Rūšies išsaugojimui būtina palaikyti tinkamas buveines, mažinti ežerų eutrofikaciją ir teršimą, o kai kuriais atvejais atkurti buveines bei svarstyti galimybę dėl reliktinės mizidės reintrodukcijos.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
