🕷 Pilkasis pasalūnas (lot. Arctosa cinerea, angl. Wolf spider, vok. Flussuferwolfspinne, Flussufer-Riesenwolfspinne, Sand-Wolfspinne, Uferwühlwolf, Sandtarantel) – plėšriavorinių (lot. Lycosidae) šeimos voras (lot. Araneae), kurį 1777 m. atrado ir aprašė Džonas Fabricijus (Fabricius).
Į Lietuvos raudonąją knygą pilkasis pasalūnas įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos pilkasis pasalūnas buvo išbrauktas 2003 metais.
Pilkojo pasalūno kūno spalva šviesiai pilkai ruda arba gelsvai pilka leidžia beveik visiškai susilieti su aplinka – dėl to šį vorą aptikti labai sunku. Patinėliai nuo patelių skiriasi šiek tiek mažesniu dydžiu (apie 12–14 mm, patelės – 14–17 mm) ir kartais rausvu pilveliu. Kūno viršuje išryškėja neryškūs tamsūs raštai, o pilvelio šonuose – poromis išsidėstę šviesūs taškai, kaip ir kitoms pasalūnų genties rūšims būdingas gelsvas rombo ar strėlės formos dryžis. Kojos žieduotos, ypač ryškiai išmargintos patinėlių.
Pilkasis pasalūnas dažniausiai įsikuria smėlio kopose, smėlėtose upių pakrantėse, žvyro karjeruose ar upės nešmenimis užneštuose krantuose, kur dažni potvyniai. Šie vorai išsirausia urvus smėlyje, dažniausiai maždaug 0,5 iki 1,5 m atstumu nuo kranto linijos, o jų įėjimas dažnai slepiamas po mediena ar upės nešmenimis. Urvai išklojami voratinkliu, kuris suteikia papildomos apsaugos. Jei pakyla vandens lygis, vorai uždaro angą ir išgyvena urve, kur susidaro oro kišenė.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Įdomu tai, kad net ir dieną šie vorai kartais medžioja, nors dažniausiai lieka nepastebimi – sustingsta ir nejudėdami laukia, kol grėsmė praeis. Tokia maskuotė yra vienas svarbiausių šios rūšies išlikimo bruožų.
Gyvenimo ciklas trunka apie 2 m., todėl suaugusių individų galima aptikti beveik visus metus. Veiklos pikas – nuo kovo iki lapkričio, o patelės rūpinasi jaunikliais nuo birželio iki rugpjūčio. Jaunikliai žiemoja, o subręsta vasaros pabaigoje, bet poravimasis vyksta tik pavasarį. Tuo metu jie klaidžioja be nuolatinės slėptuvės. Prasidėjus žiemai, vorai pasitraukia nuo kranto į sausumą, kur įsirengia žiemos urvus.
Pilkasis pasalūnas – tai reta ir išskirtinė vidurio Europos vorų rūšis, kurios populiacijos išplitusios visoje palearktinėje srityje – nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono, taip pat Sibire ir Irane, tačiau tik ten, kur išlikusios šiai rūšiai tinkamos buveinės. Dėl savo specializuotų gyvenamųjų vietų poreikio – smėlio kopų, pakrančių, žvyro salų ar augalų neapaugusių krantų – šis voras aptinkamas retai ir laikomas pažeidžiama rūšimi.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės rūšiai – natūralių upių krantų nykimas, upelių reguliavimas, potvynių režimo sutrikdymai, dėl kurių nyksta tinkamos buveinės. Šios priežastys nulėmė, kad pilkasis pasalūnas šiandien yra laikomas pažeidžiama rūšimi, reikalaujančia buveinių apsaugos ir išsaugojimo.
