🕷 Didysis plūdvoris (lot. Dolomedes plantarius, angl. Great Raft Spider, Fen Raft Spider, vok. Gerandete Wasserspinne, Große Jagdspinne) – guolininkų (lot. Pisauridae) šeimos voras (lot. Araneae), kurį 1757 m. atrado ir aprašė Karlas Klerkas (Clerck).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis plūdvoris įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos didysis plūdvoris buvo išbrauktas 2019 metais.
Didysis plūdvoris yra retas ir mažai ištirtas voras, Lietuvoje pirmą kartą aiškiai atskirtas tik neseniai, nes ilgą laiką buvo painiojamas su išoriškai labai panašiu juostuotuoju plūdvoriu (lot. Dolomedes fimbriatus). Skiriamasis šios rūšies bruožas – šviesesnis kūno atspalvis, ne tokios ryškios išilginės juostos, o patelės epigynoje (lyties organų srityje) nėra šviesių plaukelių. Voro kūnas yra rudos spalvos su šilkiniu blizgesiu ir keliais mažais baltais taškeliais. Patelių kūno ilgis siekia iki 2 cm, o patinėlių – nuo 1 iki 1,6 centimetro.
Šios rūšies patelė deda iki 350 kiaušinėlių į rudą kokoną, kurį iš pradžių nešiojasi tarp žandų – chelicerių. Vėliau gerokai padidėjusį kokoną pakabina prie augalų ir aprezga kupolo formos tinklu. Išsiritę jaunikliai savaitę laiko laikosi grupėje, sudarydami pūkuotą kamuoliuką, o suaugusi patelė stebi juos iš šalies. Vėliau paaugę voriukai pasklinda voratinkliais, kurie vis dar būna prijungti prie kokono. Išsigandę jie vėl susirenka į bendrą būrį. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Didysis plūdvoris gyvena prie vandens telkinių, pelkėtuose miškuose, ypač ten, kur auga viksvos, švendrai, vikšriai. Pirmenybę teikia šviesesnėms, išretėjusioms vietoms, ypač su beržynais, alksnynais, grioviais ir ilgiau išsilaikančiu stovinčiu vandeniu. Vorai puikiai prisitaikę prie gyvenimo šalia vandens – vikriai bėgioja vandens paviršiumi, o pavojui kilus – paneria po vandeniu. Minta į vandenį patekusiomis smulkiomis nariuotakojomis, retkarčiais patelė gali net sugauti ir suėsti patiną.
2007 m. rūšies populiacijos gausumas Lietuvoje nebuvo tirtas, tačiau pavieniai individai buvo aptikti nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.
Didžiojo plūdvoris paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje, o pietiniuose Europos regionuose neaptinkama. Lietuvoje žinomos tik keturios radavietės: Vabalninke (Biržų r.), Vievio apylinkėse (Trakų r.), Puvočių apylinkėse (Varėnos r.) ir Žuvinto rezervate (Alytaus r.).
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai – nedidelių pelkėtų vandens telkinių sausinimas ir natūralus jų nykimas. Kadangi vorai gyvena labai specifinėse buveinėse, bet koks aplinkos pokytis gali turėti lemiamos reikšmės rūšies išlikimui.
Apsaugai būtina išsaugoti pelkėtus plotus, mažus stovinčio vandens telkinius, tokius kaip grioviai, balos, kanalai. Svarbu, kad juose būtų palaikomas natūralus hidrologinis režimas, neleidžiant šiems buveinių tipams išnykti dėl žmogaus veiklos ar natūralių procesų.
