🐡 Perpelė (lot. Alosa fallax, angl. Twaite shad, Killarney shad, Twait shad, vok. Finte, Elben) – silkinių (lot. Clupeidae) šeimos silkiažuvė (lot. Clupeiformes), kurią 1803 m. atrado ir aprašė Bernardas Lacepede (Lacepède).
Į Lietuvos raudonąją knygą perpelė įrašyta 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 1998 m., perpelė priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos perpelė buvo išbraukta 2003 metais.
Perpelės gyvena jūrose ir vandenynuose netoli krantų, tačiau neršti migruoja į upių žiotis. Lietuvoje ši žuvis veisėsi Nemune, dažniausiai gegužės–birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia tinkamą lygį. Nerštui parenkamos smėlėto dugno vietos, o patelės išleidžia nuo 12–15 tūkst. iki net 180 tūkst. ikrelių. Subręsta būdamos 2–3 m. amžiaus, kai jų ilgis siekia apie 27 cm, o svoris – apie 140–150 gramų. Jaunikliai migruoja į jūrą pirmaisiais gyvenimo metais.
Perpelės yra plėšrios ir minta planktoniniais bei bentosiniais vėžiagyviais, taip pat mažomis žuvelėmis, tokiomis kaip tobijos, bretlingiai ir strimelės. Suaugę individai dažniausiai pasiekia 30–35 cm ilgį, o retais atvejais gali užaugti iki 50 cm ir sverti iki 1,5 kilogramo.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Prieš 40–50 metų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje perpelės buvo žvejojamos versliniu mastu, metinis laimikis siekdavo 200–300 tonų. Tačiau nuo 1970-ųjų jų populiacija sparčiai nyko ir šiandien pagaunami tik pavieniai individai. Populiacijos nykimas susijęs su Nemuno, Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio vandens užterštumu, kuris ypač neigiamai veikia jautrias perpelei nerštui būtinas sąlygas.
Perpelė paplitusi Atlanto vandenyno rytinėje pakrantėje nuo Airijos iki Viduržemio jūros bei palei Baltijos jūrą. Kai kurios šios rūšies populiacijos yra gėlavandenės. Lietuvoje ši rūšis laikoma retenybe, o paskutiniai žinomi individai buvo sugauti 1981 ir 1982 m. Kuršių mariose ties Ventės ragu. 1982 m. gegužę ten buvo sužvejota 49 cm ilgio ir 1,52 kg svorio patelė.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Siekiant apsaugoti perpelės likučius, būtina mažinti Nemuno žemupio, Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio taršą. Taip pat būtų naudinga riboti laivybą Nemuno deltoje per neršto laikotarpį.
