🥦 Ąžuolinė baktrospora (lot. Bactrospora dryina, sin. Lecidea dryina, Arthonia dryina, angl. Bactrospora Lichen) – ročelinių (lot. Roccellaceae) šeimos kerpė, kurią 1810 m. atrado ir aprašė Erikas Acharius (Ach.).
Į Lietuvos raudonąją knygą ąžuolinė baktrospora įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ąžuolinė baktrospora priskirta EN kategorijai. Iki šiol, ąžuolinė baktrospora saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Ąžuolinė baktrospora yra žiauberiškoji kerpė su plonu, baltu, kiek miltuotu gniužulu. Ji visuomet aptinkama su vaisiakūniais, kurių skersmuo 0,2–0,4 mm (rečiau iki 1 mm). Vaisiakūniai apvalūs ar ovalūs, plokšti ar vos išsigaubę, juodi, netankiai išsidėstę ant gniužulo paviršiaus. Labai panaši rūšis – tikroji artonija (lot. Arthonia arthonioides) – auga panašiose buveinėse, bet pasižymi pilkesniu gniužulu, į kurį vaisiakūniai tarsi įsmegę, o patrinti pažeisti plotai įgauna oranžinį atspalvį. Ąžuolinė baktrospora lengvai atpažįstama iš specifinių stačiakampių sporų. Po mikroskopu matomos ilgos, verpstiškos sporos, pagal kurias ši rūšis ir gavo pavadinimą „baktrospora“.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ši kerpė auga tik ant senų, daugiau kaip 100 metų amžiaus ąžuolų kamienų. Paprastai aptinkama miškuose, gerai apšviestose ar pusiau pavėsingose vietose, bet visada ant mažiau apšviestos kamieno pusės. Ąžuolinės baktrosporos radavietės rodo, kad medis gyvena šimtmečius ir turi nuolatinį mikroklimatą, todėl ši rūšis itin svarbi biologinei įvairovei vertinant senųjų miškų būklę.
Populiacija Lietuvoje labai negausi ir fragmentiška – visose radavietėse aptinkama vos po 1–2 individus (substrato vienetus). Toks išsiskaidymas susijęs su labai ribotu tinkamų buveinių pasiskirstymu.
Ąžuolinė baktrospora paplitusi nuo Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos temperatinės iki paatogrąžių juostų, tačiau daugelyje šalių yra reta. Lietuvoje laikoma apyrete – žinomos 9 radavietės, beveik visos Baltijos aukštumų regione, išskyrus vieną Biržų rajone.
Didžiausią grėsmę ąžuolinei baktrosporai kelia plynieji miškų kirtimai ir senų ąžuolų nykimas. Pavojų kelia ir tankėjantis pomiškis – sumažėjus apšvietimui, šią rūšį nustelbia kitos kerpės. Palankiausias sąlygas sudaro neintensyvūs miškų kirtimai bei buveinių tvarkymas, kai paliekami seni ir nudžiūvę medžiai, o pomiškio tankis reguliuojamas.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
