Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) – vienas iš gausiausių žinduolių būrių. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę aktyviai skraidyti. Į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, kai visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį, yra žinoma apie 1000, Lietuvoje – vos 15 rūšių.
Photo by wolf 359 on Foter.com / CC BY-NC-SA
Jų sparnus sudaro plona odos plėvelė, jungianti ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių (2-4) pirštus. Pirmas pirštas yra laisvas, trumpas ir su aštriu nagu. Užpakalinės galūnės visi 5 pirštai trumpi, su aštriais nagais. Šikšnosparnių krūtinkaulis turi išilginę keterą, prie kurios prisitvirtinę krūtinės raumenys, valdantys sparnus. Turi iki 38 dantų. Iltys stambios, tačiau turi tik po 2 poras viršutinių kandžių. Kaip ir primatai patelės turi tik vieną spenių porą, o patinai - kabantį kopuliacijos organą.
Kai kurios rūšys poruojasi rudenį, tuomet sperma išbūna gimdoje ir kiaušialąstė apvaisinama tik pavasarį, kai prasideda ovuliacija. Gimsta dažniausiai tik vienas gana stambus jauniklis, kuris iš pradžių būna plikas ir aklas. Kai kurios patelių rūšys jauniklį palieka slėptuvėje, o pačios išskrenda maitintis. Tačiau kitų rūšių patelė jauniklį bent pirmąsias dienas nešiojasi su savimi, o pats jauniklis būna tvirtai įsikibęs pieniniais dantukais į spenelį.
Šikšnosparniai yra naktiniai gyvūnai. Dieną ilsisi pakibę galva žemyn. Daugumai akys neturi reikšmės, tačiau klausa yra tobula. Tamsoje orientuojasi skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Skrisdami šikšnosparniai pro burną arba nosį skleidžia 30 - 70 khz dažnumo ultragarsus. Tai trumpi impulsai, kiekvienas trunkantis vos 0,01 - 0,005 sekundės. Šikšnosparniui prisiartinus prie kliūties arba prie skrendančio vabzdžio, impulsų padaugėja (iki 60 per sekundę). Labai įmantrios kai kurių šikšnosparnių raukšlės ant nosies ir sudėtinga išorinių ausų sandara tiesiogiai susiję su tokia lokacija.
Šikšnosparnio skleidžiamas ultragarsas
Video | Šis šikšnosparnis savo skleidžiamu ultragarsu sugadino Tautvydo kameros garso sistemą, kurią pavyko pataisyti tik išėmus ir vėl įdėjus bateriją.
Apie 70 proc. šikšnosparnių yra vabzdžiaėdžiai. Likę maitinasi vaisiais, žuvimis (Žuviaėdžiai šikšnosparniai) ir krauju (Vampyrai šikšnosparniai).
Šikšnosparniai gyvena kolonijomis, įsikuria uoksuose, pastogėse, požeminėse ertmėse. Kartais kolonijos būna labai didelės. Kai kurios rūšys toli skrenda į žiemojimo vietas. Mūsų klimato juostoje šikšnosparniai žiemoja įmigę slėptuvėse (rūsiuose, pastatuose).
