🦇 Mažasis nakviša (lot. Nyctalus leisleri, angl. Leisler's Bat, Lesser noctule, Leisler's Noctule, Irish Bat, vok. Kleine Abendsegler, Kleinabendsegler) – lygianosinių (lot. Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis (lot. Chiroptera), kurią 1817 m. atrado ir aprašė Henrikas Kulis (Kuhl).
Į Lietuvos raudonąją knygą mažasis nakviša įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., mažasis nakviša priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos mažasis nakviša buvo išbraukta 2019 metais.
Mažasis nakviša yra vidutinio dydžio migruojantis šikšnosparnis, kurio ekologija Lietuvoje dar menkai ištirta. Gyvenamos ekosistemos atitinka rudųjų nakvišų (lot. Nyctalus noctula), nors ši rūšis labiau linkusi į atvirą mišką. Skirtingai nuo rudųjų nakvišų, mažųjų nakvišų kailis sudarytas iš 2 spalvų plaukų, kurie yra juosvai ir rausvai rudi (paprastai tamsesni nei rudųjų nakvišų). Apatinė kūno dalis yra gelsvai ruda. Sparnai ilgi ir siauri.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Pavasarį, sugrįžęs iš žiemojimo vietų Pietų Europoje, jis įsikuria drevėse, uoksuose, inkiluose ar pastatuose. Mažasis nakviša yra vienas iš nedaugelio šikšnosparnių Europoje, kurie aktyviai migruoja – rudenį jie gali įveikti net iki 1600 kilometrų, kad pasiektų tinkamas žiemojimo vietas.
Kartais aptinkamas kartu su rudaisiais nakvišomis. Patelės, norėdamos vesti jauniklius, buriasi į kolonijas po 20–40 individų, tuo tarpu patinai dažniausiai laikosi pavieniui arba mažomis grupelėmis.
Mažasis nakviša medžioti išskrenda vos sutemus, dažniausiai 2 kartus per naktį – valandą po saulėlydžio ir paryčiais. Jis gaudo vabzdžius virš vandens telkinių, miško aikštelėse, retuose parkuose ir senų medžių alėjose. Į slėptuves paprastai grįžta pusvalandį iki saulėtekio.
Mažasis nakviša Lietuvoje yra reta. 2007 m. buvo stebimi tik pavieniai individai ar mažos jų grupelės, o gausesni būriai užfiksuoti Trakų rajone ir Vilniuje migracijos metu rugpjūčio pabaigoje.
Mažasis nakviša paplitęs nuo Vakarų Europos iki Pietryčių Azijos, taip pat aptinkamas Šiaurės Vakarų Afrikoje. Rūšis randama beveik visoje Europoje, išskyrus Islandiją, Daniją, Norvegiją, šiaurinę Švediją, Suomiją, Estiją ir šiaurinę Rusijos dalį. Lietuvoje šis šikšnosparnis itin retas – žinomos tik kelios radavietės Ignalinos, Mažeikių, Trakų, Raseinių, Šilutės ir Varėnos rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės mažajam nakvišai nėra iki galo žinomos. Tačiau neigiamą poveikį daro drevėtų medžių kirtimas bei senų pastatų atnaujinimas, kai sunaikinamos jų slėptuvės. Norint išsaugoti šią retą rūšį, svarbu išlaikyti ir įrengti saugias slėptuves, ypač prie didesnių vandens telkinių, kur šikšnosparniai mielai medžioja.
