Dvispalvis plikšnys (lot. Vespertilio murinus, angl. Parti-coloured bat, vok. Zweifarbfledermaus) - lygianosinių (lot. Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.
Kūnas apie 66 mm ilgio. Nugaros plaukų viršūnės baltos, todėl kailiukas atrodo sidabriškai raibas. Liepos - rugpjūčio mėn. šeriasi, todėl plaukų dvispalviškumas gali būti neryškus. Pilvo plaukų šviesios viršūnės uždengia tamsias jų apačias, todėl pilvas atrodo šviesiai pilkas, smėlio atspalvio. Skraidomoji plėvė ir ausys tamsiai rudos. Ausys trumpos, plačios, jų išoriniai kraštai užlinkę į nugaros pusę.
Dvispalvis plikšnys paplitęs Palearktikos vidutinio klimato juostoje. Pietuose rūšis paplitusi iki Šiaurinio Irano, Afganistano ir Šiaurinio Pakistano. Europoje aptinkama nuo Šiaurės Rusijos, Pietų Švedijos, Norvegijos, Rytų Danijos, Šiaurės Rytų Vokietijos iki Pietvakarių Prancūzijos, Italijos Alpių, Graikijos ir Kaukazo.
Lietuvoje vasarą paplitusi lokaliai, dažnesnė pietiniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Migracijų metu rūšis aptikta Vilniuje ir Šilutės rajone.
Dvispalvis plikšnys yra vidutinio dydžio šikšnosparnis, tolimasis migrantas. Lietuvoje aptinkamas šiltuoju metų laiku. Ekologija Lietuvoje menkai ištirta. Pavasarį sugrįžta iš žiemoviečių Pietų Europoje slepiasi aukštų pastatų stogų ir sienų ertmėse, mediniuose bokštuose, medžio drevėse, plyšiuose. Patelių kolonijose kartais įsikuria ir kitų rūšių šikšnosparnių.
Maitintis skrenda vėlai. Skrydis tiesus, greitas, veržlus. Vabzdžius dažniausiai gaudo virš vandens telkinio, miškuose, soduose, gyvenvietėse 10 - 20 m aukštyje. Jauniklius (paprastai porą) veda birželio antroje pusėje. Poruojasi rudeninės migracijos metu. Patinai, įsikuria aukštose slėptuvėse, savitais garsais vilioja praskrendančias pateles. Kartais įskrenda į gyvenamąsias patalpas.
Dvispalvių plikšnių populiacija negausi. Žinomos tik kelios veisimosi kolonijos (10 - 50 ind.). Aptikta Alytaus, Ignalinos, Kauno, Kelmės, Prienų, Šiaulių, Šilutės, Varėnos ir Vilniaus rajonuose.
Žvėrelio ekologija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje mažai žinoma, tad ir galimas grėsmes, ir apsaugą keblu numatyti. Neigiamą įtaka gali turėti drevėto medžio šalinimas, senų pastatų atnaujinimas. Reikėtų išsaugoti brandžių medžių medyną. Didelio miško masyvo gaisro stebėjimo bokštuose, kituose aukštuose statiniuose įrengti vietų žvėreliams slėptis.
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Lygianosiniai (Vespertilionidae)
Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)
Gyvena:
Palikuoniai:
Kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių
